Jau aušrinės skaisčios
Spindulėliai mums šviečia.
Jie saulutę rytuos pasitikti mus kviečia.
O Marija skaisti, Tu Aušrinė gražioji!
Tu žmonijai skelbi ilgai lauktą rytojų.
Daug, oi daugel širdžių Tavęs laukė ilgėjos,
Bet padangėj rytų vis Tavęs neregėjo.
O Marija skaisti, Tu jau mums spinduliuoji!
Tu viltis mūs esi, Užtarėja geroji.
Nuodėmės naktimi daug dar sielų sutemę,
Nes visa širdimi myli purviną žemę.
O Marija skaisti, būk ir jiems Tu Aušrinė –
Teišvysta visi Dievo saulę auksinę.
Ši Advento giesmė išreiškia džiaugsmą ir viltį, susijusią su Marija, kaip Aušrine, kuri simbolizuoja naujo ryto atėjimą ir šviesą. Pirmoje dalyje kalbama apie tai, kaip Marija šviečia kaip aušrinė žvaigždė ir kviečia žmones laukti ilgai lauktos šviesos. Antroje dalyje pabrėžiama, kad daug širdžių ilgai laukė ir norėjo Marijos, tačiau ji vis dar nebuvo matoma, o dabar ji jau spinduliuoja ir yra vilties simbolis. Trečioje dalyje kalbama apie nuodėmės temsoje esančias sielas, kurios vis dar kovoja su purvu, ir prašoma, kad Marija, kaip Aušrinė, padėtų jiems išvysti Dievo šviesą. Giesmė yra skirta Advento laikotarpiui, kai tikintieji ruošiasi Kristaus gimimo šventei ir ieško šviesos bei vilties, kurias simbolizuoja Marija.