Katalikų Bažnyčioje išpažintis yra šventas ir gydantis susitaikymo su Dievu momentas. Tačiau ką daryti, jei stovi prieš kunigą ir supranti, kad neprisimeni nei „Gailesčio akto“, nei kitų tradicinių maldų? Nesijaudink – tai nėra kliūtis. Dievas mato tavo širdį, o Bažnyčia vertina nuoširdumą labiau nei tobulą žodžių išmokimą. Keletas patarimų, kaip atlikti išpažintį net ir pamiršus maldas.
Pirmiausia prisimink, kad išpažintis nėra egzaminas, kurį reikia išlaikyti. Tai pokalbis tarp tavęs, kunigo ir Dievo. Jei pamiršai maldas, tiesiog būk atviras. Vos pradėjęs išpažintį, gali pasakyti: „Garbė Jėzui Kristui. Kunige, esu pamiršęs maldas, gal galėtumėte man padėti?“ Kunigas ne tik supras tavo situaciją, bet ir mielai tau pagelbės – galbūt primins maldą ar net pats ją sukalbės kartu su tavimi. Bažnyčia moko, kad tikras gailestis ir noras keistis yra esminiai išpažinties elementai, o ne formalios frazės.
Paprastas išpažinties kelias
Jei jautiesi sutrikęs, štai keli žingsniai, kaip galėtum elgtis:
- Prisistatyk ir parodyk intenciją.
Pasakyk kunigui, kada paskutinį kartą buvai išpažinties – net jei tai tik apytikslis laikas. Pavyzdžiui: „Paskutinį kartą išpažinties buvau prieš metus. Noriu atsiprašyti Dievo už savo klaidas ir su Juo susitaikyti.“ - Išpažink nuodėmes savais žodžiais.
Nebūtina prisiminti oficialių formulių. Tiesiog atvirai papasakok, kas slegia tavo sąžinę: „Kunige, gailiuosi, kad buvau nekantrus su šeima, melavau darbe ar tingėjau melstis.“ Svarbiausia – būti sąžiningam ir nieko neslėpti. - Priimk kunigo pagalbą.
Kunigas gali duoti patarimų ar paskirti atgailą – galbūt maldą ar gerą darbą. Jei nežinai, kaip atlikti paskirtą atgailą, drąsiai klausk – jis paaiškins. - Pabaigai – paprasta gailesčio malda.
Jei neprisimeni „Gailesčio akto“, gali pasakyti ką nors paprasto ir iš širdies: „Dieve, gailiuosi, kad Tave įžeidžiau savo nuodėmėmis. Prašau atleidimo ir stiprybės keistis.“ Arba dar trumpiau: „Viešpatie, atleisk man, labai gailiuosi.“ Kunigas tave palaimins ir išriš nuodėmes, net jei tavo malda nebus „tobulai“ suformuluota.
Šventajame Rašte sakoma: „Viešpats žiūri ne į išvaizdą, bet į širdį“ (1 Sam 16, 7). Jei jauti gailestį ir ilgiesi Dievo artumos, Jis tai mato, net jei žodžiai skamba paprastai ar netobulai. Bažnyčia taip pat skatina tikinčiuosius nebijoti – kunigai yra tam, kad padėtų, o ne teistų.
Jei nori jaustis ramiau, gali iš anksto pasipraktikuoti trumpą gailesčio maldą, pavyzdžiui: „Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui.“ Tai paprasta frazė, lengvai įsimenama ir tinkama bet kokiai situacijai. Taip pat gali paprašyti kunigo ar pasiimti maldaknygę, kad ateityje jaustumeisi užtikrinčiau.
Jei pamiršai maldas, nesijaudink – ateik prie išpažinties toks, koks esi. Dievas ir Bažnyčia laukia tavęs su atvira širdimi, o kunigas padės rasti kelią. Svarbiausia – žengti tą pirmą žingsnį link susitaikymo.