Išpažįstu visagaliam Dievui ir jums, broliai ir seserys, kad labai nusidėjau mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais, dėl savo kaltės, dėl savo kaltės, dėl savo didelės kaltės. Todėl prašau Švenčiausiosios Mergelės Marijos, visus angelus ir šventuosius, ir jus, broliai ir seserys, melsti už mane Viešpatį Dievą.
Ši malda, vadinama „Išpažintimi“ arba „Confiteor“, yra viena iš tradicinių katalikiškų maldų, meldžiamų Mišių metu, ypač pačioje pradžioje, per Atgailos aktą. Tai malda, kurioje tikintieji atvirai pripažįsta savo nuodėmes prieš Dievą ir Bažnyčią, prašydami atleidimo ir užtarimo.
Pagrindinės maldos dalys ir jų reikšmė:
- „Išpažįstu visagaliam Dievui ir jums, broliai ir seserys, kad labai nusidėjau…“
Ši dalis reiškia atvirą nuodėmių pripažinimą. Maldininkas, pripažindamas savo kaltę, išreiškia nuolankumą ir supratimą, kad nuodėmė pažeidžia ne tik jo santykį su Dievu, bet ir su kitais žmonėmis, bendruomene (Bažnyčia). Tai yra viešas pripažinimas, kad kiekvienas žmogus nusideda mintimis, žodžiais, veiksmais ar tingumu, kai nedaro to, ką privalėtų daryti. - „…mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais“
Ši maldos dalis apima keturias pagrindines nuodėmės formas:
- Mintimis – blogos mintys, blogi ketinimai ar pavydas.
- Žodžiais – kenksmingi ar netinkami žodžiai, melas, apkalbos.
- Darbais – blogi veiksmai, kurie kenkia kitiems ar pačiam žmogui.
- Apsileidimais – kai tikintysis nesilaiko įsipareigojimų ar pamiršta daryti gera (nuodėmės per tingumą ar aplaidumą).
- „Dėl savo kaltės, dėl savo kaltės, dėl savo didelės kaltės“
Šioje dalyje maldininkas tris kartus pripažįsta savo kaltę, parodydamas gailestį dėl nuodėmių. Kartojimas pabrėžia gilų suvokimą, kad nuodėmės yra jo paties atsakomybė ir kad jis nori nuoširdžiai atgailauti. Katalikai dažnai mušasi į krūtinę kalbėdami šiuos žodžius, parodydami gailesčio ir nuolankumo ženklą. - „Todėl prašau Švenčiausiosios Mergelės Marijos, visus angelus ir šventuosius…“
Maldininkas prašo užtarimo ne tik iš Dievo, bet ir iš Švč. Mergelės Marijos, angelų ir šventųjų. Tai rodo katalikų tikėjimą bendryste su dangaus šventaisiais, kurie gali užtarti tikinčiuosius maldoje. Šventieji laikomi Dievo draugais ir tarpininkais, galinčiais melstis už žmones. - „…ir jus, broliai ir seserys, melsti už mane Viešpatį Dievą“
Ši maldos dalis pabrėžia tikinčiųjų bendruomenės svarbą. Kiekvienas tikintysis pripažįsta, kad jo nuodėmės turi įtakos ne tik jo asmeniniam santykiui su Dievu, bet ir su bendruomene. Todėl prašoma kitų tikinčiųjų užtarimo ir maldų. Tai parodo vienybę ir solidarumą Bažnyčios viduje.
- Nuolankumo išraiška: „Išpažintis“ skatina tikinčiuosius pripažinti savo nuodėmes ir atsakomybę už jas. Tai gili nuolankumo išraiška, nes žmogus pripažįsta savo klaidas ir netobulumą prieš Dievą ir žmones.
- Atgaila ir atsivertimas: Ši malda taip pat skatina atgailą – gilų gailestį dėl nuodėmių ir norą keistis, atsiversti. Tikintysis siekia tapti geresniu žmogumi ir stiprinti savo ryšį su Dievu bei kitais.
- Bendruomenės vaidmuo: „Išpažintis“ pabrėžia bendrystę Bažnyčioje. Tikintieji yra kviečiami melstis vieni už kitus ir užtarimo prašyti iš šventųjų, parodydami tikėjimą dvasinės bendrystės galia.
Ši malda yra esminė katalikų liturginio gyvenimo dalis, kuri padeda tikintiesiems pradėti Mišias su nuolankumo ir atgailos dvasia, pripažįstant savo trūkumus ir prašant Dievo atleidimo bei malonės.