Islamo Naujieji Metai, dar vadinami Hijri Naujaisiais Metais, yra svarbi šventė islamo pasaulyje, kuri žymi naujųjų metų pradžią pagal islamo mėnulio kalendorių. Šie metai skaičiuojami nuo pranašo Mahometo persikėlimo (hidžros) iš Mekos į Mediną, kuris įvyko 622 metais. Šis įvykis laikomas itin svarbiu islame, nes nuo jo prasidėjo naujas musulmonų bendruomenės raidos etapas. Dėl šios priežasties islamo kalendorius dar vadinamas Hidžros kalendoriumi, o metai žymimi santrumpa AH (anno hegirae – „metai po Hidžros“).
Islamo kalendorius yra grynai mėnulio kalendorius, o tai reiškia, kad metai yra 10–12 dienų trumpesni nei Grigaliaus kalendorius, naudojamas daugelyje šalių. Dėl šios priežasties kiekvienais metais Hijri Naujieji Metai būna skirtingu metu pagal Grigaliaus kalendorių. Islamo kalendorius susideda iš 12 mėnesių, o Naujųjų Metų pradžia sutampa su pirmąja Muharram mėnesio diena, kuris yra pirmasis islamo kalendoriaus mėnuo. Muharram pats savaime yra šventas mėnuo, ir jo metu, kaip ir per Ramadano mėnesį, tikintieji dažnai pasninkauja bei daug meldžiasi.
Islamo Naujųjų Metų šventimas nėra toks ryškus ar džiugus kaip kitose kultūrose švenčiami Naujieji Metai. Tai daugiau apmąstymo ir dvasinio atsinaujinimo laikas, kai tikintieji skiria dėmesį savo ryšiui su Dievu, atgailai ir padėkai už praeinančius metus. Muharram mėnuo yra laikomas vienu iš keturių šventų mėnesių islame, per kuriuos griežtai draudžiama bet kokia kova ar smurtas. Šis laikas yra skirtas taikai, susikaupimui ir artimo santykio su Dievu stiprinimui.
Nors islamo Naujųjų Metų šventė nėra tokia aktyvi ar džiugiai švenčiama kaip kai kurios kitos islamo šventės, pavyzdžiui, Eid al-Fitr ar Eid al-Adha, kai kurie tikintieji pasirenka laikytis pasninko pirmąją Muharram dieną. Tai yra simbolinis veiksmas, išreiškiantis dvasinį atsinaujinimą ir pasitikėjimą Dievu. Be to, kai kurie musulmonai skiria šią dieną asmeninei maldai, labdarai ir geriems darbams, taip siekdami atidaryti naujus metus su švaria širdimi ir geromis intencijomis.
Vienas reikšmingiausių įvykių, susijusių su Muharram mėnesiu, yra Ašuros diena, kuri švenčiama dešimtąją šio mėnesio dieną. Ašura yra svarbi tiek sunitams, tiek šiitams, tačiau jos reikšmė ir šventimo pobūdis skiriasi. Sunitai prisimena Ašuros dieną kaip pranašo Mozės (arab. Musa) ir jo tautos išgelbėjimo iš Egipto vergijos dieną. Šiitai šią dieną pažymi kaip tragišką pranašo Mahometo anūko, Imamo Huseino, mirties mūšyje Karbaloje dieną. Tai yra gedulo ir susikaupimo laikas šiitų bendruomenėje.
Islamo Naujieji Metai daugelyje šalių nėra švenčiami itin viešai. Tai dažniausiai asmeninio ar šeimos rato susikaupimo laikas, kai tikintieji skiria dėmesį maldai, šventiniams apmąstymams ir dėkojimui už Dievo malones per praeinančius metus. Tam tikrose vietose, ypač šalyse, kur šiitų bendruomenė yra didelė, Ašuros diena yra svarbiausias Muharram įvykis, kai vyksta religiniai renginiai ir minėjimai.
Islamo kalendoriaus pradžia ir šventės, kaip Hijri Naujieji Metai, turi gilią prasmę ir susijusios su islamo istorija bei religine tradicija. Ši šventė simbolizuoja ne tik laiko skaičiavimą, bet ir dvasinį pradžią, kai tikintieji yra kviečiami peržiūrėti savo gyvenimą, atsinaujinti dvasiškai ir pasitikėti Dievo vedimu.