Kiekviena siela kada nors klausia savęs: „Kodėl aš esu čia?“ Atsakymas į šį klausimą, priklausomai nuo žmogaus proto išsivystymo lygio, skamba skirtingai. Vienas pasakys: „Aš čia tam, kad valgyčiau, gerčiau ir linksminčiaus“. Bet tai daro net gyvūnai, todėl galima paklausti, o ką jis nuveikė kaip žmogus. Kitas gali tvirtinti, kad svarbu pasiekti valdžią ir užimti aukštą vietą visuomenėje, bet jam reikėtų žinoti, kad ir viena, ir kita – laikina. Bet kokiai valdžiai ateina kritimo momentas, taip pat kaip ir kilimo momentas. Viskas, ką mes turime, paimta iš kitų, ir kažkas savo ruožtu laukia, tiesdamas rankas, atimti tai.
Kas nors gal pasakys: „Mes čia tam, kad įgytume garbės“. Tokiu atveju tam, kad įgytų garbės, kurios jis ieško, jam teks ką nors pažeminti, tačiau ir jis pats savo ruožtu gali būti pažemintas dar didesnio garbės sekėjo. Galime pagalvoti, kad svarbiausia yra būti visų mylimu, bet turime žinoti, kad grožis, kuris egzistuoja mumyse ir žadina meilę kitame žmoguje, laikinas. Be to, grožis, kurį mes turime, vieną kartą gali nublankti lyginant su kito grožiu. Kai ieškome kito žmogaus meilės, mes tampame ne šiaip sau priklausomi nuo jo meilės, bet patys netenkame meilės. Jeigu galvojame, kad geriausia mylėti tą, kuris vertas mūsų meilės, tai klystame, nes visada galime nusivilti meilės objektu, kuris galų gale gali pasirodyti visiškai nepanašus į mūsų idealą. Žmogus linkęs tikėtis ir tikėti, kad dorybė yra vienintelis vertingas dalykas gyvenime, bet paaiškėja, kad daugybė žmonių, kenčiančių moralinių haliucinacijų kančias, sutinkami būtent tarp šventųjų.
Tada vienintelis mūsų gyvenimo čia, žemėje, tikslas, jeigu tik toks iš viso egzistuoja, yra sėkmingas atlikimas tų reikalavimų, kuriuos mums pateikia gyvenimas. Kaip keistai iš pirmo žvilgsnio tai beatrodytų, visi reikalavimai, kuriuos mums pateikia gyvenimas,turi būti priimtini ir verti siekimo, bet, gyvenimui pasirūpinus, matome, kad mūsų išorinio „aš“ poreikiai – tai viskas, ką žinome, ir kad nieko nežinome apie mūsų tikrojo „aš“, mūsų vidinio „aš“ poreikius. Pavyzdžiui, mes norime gerai maitintis ir gražiai rengtis, jaukiai gyventi ir patogiai keliauti, mes norime pagarbos, nuosavybės ir visų priemonių, būtinų mūsų puikybei patenkinti – visos šios reikmės esamu momentu yra vieninteliai mūsų gyvenimo poreikiai, bet nei jos, nei džiaugsmas dėl jų buvimo nebūna su mumis nuolatos. Tada mes prieiname išvadą, kad to, ką turime, yra mažai ir pilnam pasitenkinimui mums, matyt, reikia daugiau; bet tai ne taip. Net jeigu visa visata būtų mūsų rankose, nebūtų įmanoma visiškai patenkinti mūsų gyvenimo poreikių. Tai įrodo, kad mūsų tikrosios esmės poreikiai visiškai skiriasi nuo mums žinomų. Jai nereikia džiaugsmo, kuri jaus jos asmeninis „aš“, ji trokšta visuotinio džiaugsmo. Ji trokšta ne trumpos ramybės, bet amžinai trunkančios. Ji netrokšta mylėti mylimąjį mirtingumo glėbyje. Jai reikalingas mylimasis, kuris visada bus su ja. Ji nenori būti šiandien mylima, o rytoj gal jau nemylima. Ji nori nardyti meilės okeane.
Štai kodėl sufijus ieško Dievo kaip savo meilės, kaip mylinčio ir mylimojo, kaip savo brangenybės, kaip savo nuosavybės, savo garbės, savo džiaugsmo, savo ramybės. Ir vien tik to tobulas pasiekimas patenkins visus poreikius tiek čia, tiek ir būsimame gyvenime.
Pridursime, kad virš kiekvieno tikslo visada egzistuoja aukštesnis tikslas, ir kad po kiekvienu tikslu egzistuoja žemesnis tikslas, ir visgi tiek aukščiausio, tiek ir už žemiausio iš visų tikslų nėra jokio tikslo. Kūrinija yra todėl, kad ji yra.
Gyvenimas – tai kelionė iš vieno pasaulio į kitą, ir tobulai sąmoningas gyvenimas yra galutinis netobulo gyvenimo paskirties punktas. Kitaip sakant, kiekvienas gyvenimo aspektas šiame įvairovės pasaulyje nuolat evoliucionuoja nuo netobulo į tobulą, ir jeigu gyvenimo evoliucijos prigimtis būtų ne tokia, nebūtų skirtumo tarp gyvenimo ir mirties, nes išorinis gyvenimas yra ne kas kita, kaip kontrastų fenomenai. Vadinasi, tai – tik kitas būdas išreikšti tai, kas yra gyvenimo tikslas.
GYVENIMAS ŠIAME PASAULYJE
Galima bandyti į kokį nors klausimą pažiūrėti kito žmogaus akimis kaip savo paties ir tuo pačiu duoti laisvę kiekvieno žmogaus mintims, nes šios laisvės reikalaujame dėl savęs. Galima bandyti įvertinti, kas kitame žmoguje yra gera, ir nematyti to, kas bloga. Jeigu kas nors elgiasi egoistiškai jūsų atžvilgiu, pabandykite priimti tai kaip natūralų reiškinį, nes žmogiškai prigimčiai būdinga būti egoistiška – taip jums neteks nusivilti; bet jeigu jūs pats būsite egoistas, tai verta kelti sau uždavinį pasitaisyti. Nėra nieko, ko žmogus neturi būti pasiruošęs ištverti, nėra nieko, ko žmogus neturi atleisti. Niekada neabejokite tais, kuriais pasitikite, niekada nežeminkite tų, kuriuos jūs vieną kartą išaukštinote savo pagarba. Norėkite būti draugais su visais, kuriuos sutinkate, dėkite pastangas susidraugauti su tais, kurie, jūsų nuomone, sunkiai bendrauja, tapkite jiems abejingi, bet tik tuo atveju, jeigu jums nepasiseks jūsų bandymas. Niekada nenorėkite nutraukti draugystės, jeigu ji egzistuoja.
Jeigu kas nors kenkia Jums, pasistenkite galvoti, kad dėl kokios nors priežasties jūs to nusipelnėte, arba kad tas, kuris pakenkė jums, negalėjo pasielgti kitaip. Atminkite, kad kiekviena siela, aukštai nešanti savo misiją per gyvenimą, sutinka stiprų pasaulio pasipriešinimą. Taip buvo su visais pranašais, šventaisiais ir išminčiais, todėl neverta tikėtis, kad jūs būsite išimtis. Tai gamtos dėsnis, o taip pat Dievo planas, dirbantis ir ruošiantis kažką trokštamą. Niekas nėra aukštesnis ar žemesnis už kitą. Kiekviename šaltinyje, kuris mums duoda tai, ko mums reikia, galima įžvelgti vieną šaltinį – Dievą, vienintelį šaltinį; ir kuo besižavėtume, ką begarbintume, ką bemylėtume, galima sakyti, kad jūs viską nukreipiate į Dievą. Savo skausmo valandą galima kreiptis į Dievą, ir džiaugsmo valandą dėkoti Jam. Nesiskųskite praeitimi, nesirūpinkite ateitimi, stenkitės kuo geresnę padaryti dabartį. Nepatirsite pralaimėjimų, nes net kritimo atveju visada pasitaikys akmenėlis, į kurį atsirėmus bus galima pakilti; bet sufijui ir kritimas, ir kilimas nedaug tereiškia. Neverta gailėtis to, kas padaryta, nes viskas, ką žmogus galvoja, kalba ir daro, tėra tai, ką jis turi galvoje. Nebijokite norų išsipildymo gyvenime pasekmių, nes kas bus, tas bus