Išgirk, o Dieve, mano maldą,
Maldauju aš Tave karštai.
Giesmės aidai skrieja į dangų,
Iš kur žmonių vargus matai.
Palaimink mano darbus, norus
Visus, kurie patinka Tau.
Sušvelnink erškėčiuotą kelią,
Kurį aš prieš save matau.
Ar ilgas, ar visai gal trumpas
Tas mano kelias, nežinau.
Tiktai prašau, o Dieve geras,
Kad man kentėti būt lengviau.
Ši giesmė yra malda, kurioje tikintysis kreipiasi į Dievą, prašydamas Jo pagalbos ir palaimos. Pirmajame posme išreiškiamas troškimas, kad Dievas išgirstų maldą, kurią lydi karštas prašymas, kad giesmės aidai pasiektų dangų ir Dievas galėtų matyti žmonių kančias. Antrajame posme prašoma Dievo palaimos visiems darbams ir norams, kurie atitinka Jo valią, ir prašoma sušvelninti sunkų gyvenimo kelią. Trečiajame posme išreiškiama nežinia dėl gyvenimo kelio trukmės ir prašoma, kad Dievas padėtų lengviau iškęsti sunkumus. Giesmė yra skirta ieškoti Dievo pagalbos ir palengvinimo gyvenimo išbandymuose.