Kad yra Dievas, žmogus gali žinoti iš kelių pagrindinių šaltinių, kuriuos krikščioniškoji tradicija aiškina taip:
- Protas.
Žmogaus protas, stebėdamas pasaulio tvarką, grožį, sudėtingumą ir dėsnius, gali logiškai išvesti, kad egzistuoja aukščiausia būtybė, kuri visa tai sukūrė ir palaiko. Tai vadinama natūralia teologija, kai remiamasi protu ir logika, siekiant suprasti, kad turi būti Dievas kaip visatos Kūrėjas ir valdovas. - Apreiškimas.
Dievas tiesiogiai apreiškė save per Šventąjį Raštą ir Bažnyčios Tradiciją. Biblijoje Dievas kalba per pranašus, per Jėzaus Kristaus įsikūnijimą ir per Šventosios Dvasios veikimą. Šis apreiškimas yra tiesioginis Dievo bendravimas su žmonėmis, kuriame Jis atskleidžia Savo planą ir norus žmonijai. - Sąžinės balsas.
Žmogaus viduje esantis moralinis kompasas, arba sąžinė, yra ženklas, kad egzistuoja aukštesnis moralinis įstatymas, kurio šaltinis yra Dievas. Sąžinė skatina mus rinktis gėrį ir vengti blogio, atpažinti teisingumą ir tiesą. Tai rodo, kad yra Dievas, kuris įdiegė šį moralinį įstatymą į žmogaus prigimtį. - Istorija.
Per žmonijos istoriją matome Dievo veikimą, ypač per biblinę istoriją ir įvairius stebuklus, įvykius, kurie liudija apie Jo egzistavimą ir meilę žmonijai. Dievas veikia žmonijos gyvenime, ypač per Jėzaus Kristaus atpirkimą ir Šventosios Dvasios darbą Bažnyčioje.
Šie keturi šaltiniai suteikia žmogui pagrindą tikėti Dievo egzistavimu tiek loginiu, tiek dvasiniu lygmeniu.