Yra atvejų, kai žmonės, kurie buvo krikščionys, perėjo į islamą. Tokie atsivertimai taip pat sulaukia dėmesio ir kartais tampa viešai aptarinėjami dėl religinių, kultūrinių ar politinių priežasčių. Štai keli žinomi pavyzdžiai:
- Yusuf Islam (Cat Stevens) – vienas garsiausių pavyzdžių. Yusuf Islam, buvęs žinomas britų dainininkas ir dainų autorius Cat Stevens, 1977 m. atsivertė į islamą po ilgo dvasinio ieškojimo. Jis paliko savo muzikinę karjerą ir pradėjo naują gyvenimą kaip musulmonas, skirdamas laiką labdarai ir švietimui. Nors vėliau sugrįžo į muzikos pasaulį, jo atsivertimas į islamą sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo.
- Maryam Jameelah (Margaret Marcus) – tai amerikietė žydų kilmės moteris, kuri gimė ir užaugo JAV, o vėliau perėjo į islamą. Ji ilgą laiką gyveno Pakistane ir tapo garsi savo islamo apologetikos raštais, kuriais gynė islamą ir kritikavo Vakarų kultūrą. Maryam Jameelah savo gyvenimu ir darbais įkvėpė daugelį kitų.
- Kareem Abdul-Jabbar (Lew Alcindor) – garsus NBA krepšininkas, kuris atsivertė į islamą septintajame dešimtmetyje. Jo atsivertimas iš katalikybės į islamą buvo susijęs su jo siekiais geriau suprasti savo afrikietiškas šaknis ir ieškoti dvasinės pusiausvyros. Jis pakeitė savo vardą iš Lew Alcindor į Kareem Abdul-Jabbar ir tapo vienu iš garsiausių musulmonų sportininkų.
- Muhammad Ali (Cassius Clay) – legendinis boksininkas, kuris taip pat perėjo iš krikščionybės į islamą. Po to, kai jis tapo sunkiasvorių bokso čempionu 1964 m., Ali atsivertė į islamą ir tapo Nation of Islam nariu, o vėliau priėmė tradicinį islamą. Jo atsivertimas buvo svarbi jo tapatybės dalis, ir jis tapo garsiu musulmonų pasaulio veikėju.
- Lauren Booth – britų žurnalistė ir aktyvistė, buvusi Tony Blairo svainė. Lauren buvo išauklėta krikščioniškoje aplinkoje, tačiau po kelionės į Iraną ir Palestiną 2010 m. priėmė islamą. Jos atsivertimas sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, nes ji buvo vieša asmenybė, susijusi su viena iš žinomiausių Didžiosios Britanijos politinių šeimų.
- Alexander Litvinenko – buvęs Rusijos FSB agentas, kuris buvo žinomas dėl savo disidentinės veiklos ir po to, kai pabėgo į Jungtinę Karalystę, tapo krikščioniu. Tačiau, prieš savo mirtį 2006 m., Litvinenko priėmė islamą, kaip pranešama, iš pagarbos savo musulmonų draugams Čečėnijoje.
Perėjimas iš krikščionybės į islamą gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis – dvasiniais ieškojimais, kultūrinėmis patirtimis, politinėmis nuostatomis ar asmenine biografija. Kaip ir atsivertimas iš islamo į krikščionybę, šie procesai dažnai yra sudėtingi ir asmeniški.
Religijos keitimas yra sudėtingas ir gilus procesas, kurį gali lemti įvairūs veiksniai. Žmonės keičia religiją dėl dvasinių, asmeninių, socialinių, filosofinių ar net politinių priežasčių. Kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau yra tam tikrų bendrų veiksnių, kurie dažnai prisideda prie šio sprendimo. Taip pat religijos keitimas gali kelti rimtus iššūkius, ypač kai žmogus pereina į tikėjimą, kuris smarkiai skiriasi nuo jo pirminės kultūrinės ar religinės aplinkos.
Veiksniai, lemiantys religijos keitimą:
- Dvasiniai ieškojimai – Daugelis žmonių, kurie keičia religiją, tai daro dėl vidinių dvasinių ieškojimų. Jie gali jaustis nepatenkinti savo esama religija ar tikėjimo praktika ir ieško atsakymų į gilius egzistencinius klausimus, kurių nerado ankstesnėje religijoje. Tokie žmonės dažnai siekia artimesnio ryšio su Dievu ar naujo gyvenimo prasmės suvokimo.
- Religinis švietimas ar įkvėpimas – Kartais žmonės atranda naują religiją per skaitymą, tyrinėjimą ar dalyvavimą religinėse bendruomenėse. Jie gali patirti stiprų emocinį ar dvasinį sukrėtimą, kuris verčia peržiūrėti savo tikėjimą. Diskusijos su žmonėmis, kurie praktikuoja kitą religiją, taip pat gali tapti galingu atsivertimo veiksniu.
- Asmeniniai santykiai – Daugelis žmonių atsiverčia į naują tikėjimą dėl asmeninių santykių su kitais. Tai gali būti šeimos narių, draugų ar sutuoktinių įtaka. Kartais žmogus keičia religiją, norėdamas pritapti prie partnerio religinės bendruomenės.
- Kultūriniai ar politiniai veiksniai – Politinės ar kultūrinės sąlygos taip pat gali priversti keisti religiją. Pavyzdžiui, tam tikrose visuomenėse žmonės gali priimti kitą tikėjimą dėl socialinio spaudimo arba iš noro prisitaikyti prie vyraujančių normų. Istoriškai kai kuriose šalyse buvo įprasta keisti religiją dėl politinių priežasčių arba išgyvenimo sumetimais.
- Asmeninės krizės – Gyvenimo išbandymai, tokie kaip sunkios ligos, netektys ar psichologinės krizės, dažnai verčia žmones permąstyti savo gyvenimo vertybes ir tikėjimą. Tokios situacijos gali paskatinti žmogų ieškoti paguodos ar naujo kelio kitame tikėjime.
Iššūkiai, su kuriais susiduria žmonės, keičiantys religiją:
- Šeimos ir bendruomenės atmetimas – Religijos keitimas gali sukelti didelį priešiškumą iš šeimos, draugų ar bendruomenės. Kai kuriose kultūrose ar šeimose tai gali būti laikoma išdavyste, todėl žmonės gali būti izoliuoti ar net atstumti. Šeimos ir draugų palaikymo praradimas yra viena sunkiausių pasekmių, su kuria susiduria daugelis atsivertėlių.
- Socialinis spaudimas ir stigmatizacija – Kai kuriose visuomenėse religijos keitimas gali būti laikomas tabu ar gėdinga veikla, todėl atsivertusieji susiduria su socialine stigmatizacija. Pavyzdžiui, atsivertimas iš islamo į krikščionybę ar atvirkščiai gali sukelti rimtų pasekmių tokiose šalyse kaip Saudo Arabija, Pakistanas ar Iranas, kur tam tikros religijos atsisakymas yra nepriimtinas ar netgi baudžiamas įstatymu.
- Vidiniai konfliktai – Žmonės, keičiantys religiją, dažnai susiduria su vidiniais psichologiniais ir emociniais iššūkiais. Jie gali jausti kaltę dėl savo ankstesnio tikėjimo atsisakymo arba sunkiai prisitaikyti prie naujų tikėjimo praktikų ir moralinių normų. Taip pat gali kilti abejonių, ar jų sprendimas buvo teisingas.
- Teisiniai ir saugumo pavojai – Kai kuriose šalyse ar bendruomenėse religijos keitimas gali būti ne tik socialiai nepriimtinas, bet ir pavojingas. Kai kuriose islamo šalyse apostazė (religijos atsisakymas) yra baudžiama mirtimi arba griežtomis sankcijomis. Net ir tose vietose, kur tokios teisinės nuobaudos nėra taikomos, atsivertę žmonės gali susidurti su grėsmėmis jų saugumui.
- Religinės tapatybės krizė – Žmonės, keičiantys religiją, gali jausti tapatybės krizę, ypač jei naujoji religija reikalauja drastiškų pokyčių gyvenimo būde. Tapatybės klausimai gali kilti tiek dėl vidinių abejonių, tiek dėl išorinių iššūkių, susijusių su naujos religinės bendruomenės priėmimu.
Pereinant iš krikščionybės į islamą, vienas esminių iššūkių yra suprasti ir priimti skirtingą Dievo (Allah) sampratą. Krikščionybėje Dievas dažnai suvokiamas per Trejybės koncepciją (Tėvas, Sūnus, Šventoji Dvasia), kur Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus. Islame Jėzus laikomas vienu iš pranašų, bet ne Dievo Sūnumi, o Dievas (Allah) yra vienas ir nedalomas (tauhid). Ši griežta Dievo vienybės doktrina gali būti iššūkis, ypač tiems, kurie buvo stipriai susieti su krikščioniškomis Trejybės ir išganymo per Jėzų idėjomis.
Jėzaus Kristaus vaidmuo: Priimant islamą, reikia pakeisti požiūrį į Jėzų Kristų. Krikščionybėje jis yra Dievo Sūnus ir pasaulio išgelbėtojas, o islame – pranašas, bet ne dieviškas asmuo. Šis pokytis gali būti sunkus, ypač tiems, kurie jautė stiprų emocinį ir dvasinį ryšį su Jėzumi kaip Dievu.
Pereinant iš krikščionybės į islamą, gali kilti rimtų socialinių problemų, ypač jei žmogaus šeima ir draugai yra tvirtai tikintys krikščionys. Jie gali jaustis nusivylę, sutrikę arba net piktintis dėl tokio sprendimo. Kai kurios krikščioniškos bendruomenės gali matyti atsivertimą kaip išdavystę, o tai gali lemti izoliaciją ir šeimos palaikymo praradimą.
Koranas, kaip pagrindinis islamo šventasis tekstas, yra rašytas arabų kalba. Nors yra daugybė Korano vertimų, islame labai vertinama originalo kalba, ir musulmonams svarbu mokytis arabų kalbos, kad jie galėtų skaityti ir suprasti Koraną tiesiogiai. Atsivertusieji gali susidurti su sunkumais mokantis arabų kalbą, kuri yra labai skirtinga nuo Vakarų kalbų.
Viena iš esminių islamo praktikų yra penkios privalomos dienos maldos (salat), kurios atliekamos konkrečiu metu per dieną. Atsivertusieji turi išmokti šias maldas, įskaitant specialias frazes arabų kalba, tinkamus gestus ir laikus, kada jos turi būti atliekamos. Tai gali būti sudėtinga, ypač jei atsivertusysis nėra pripratęs prie struktūruoto religinių praktikų gyvenimo būdo.