Žodžiai „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas…“ yra vieni svarbiausių katalikų liturgijoje, ypač per šventąsias Mišias, kai vyksta Eucharistijos apeigos. Šiuos žodžius kunigas taria per Mišias, kai konsekruoja duoną – Ostiją – ir ji tampa Kristaus kūnu. Šie žodžiai tiesiogiai atkartoja Jėzaus Kristaus ištarmę per Paskutinę vakarienę, kai jis dalijo savo mokiniams duoną, sakydamas, kad tai yra jo kūnas, kuris bus paaukotas už jų išganymą. Tai esminė krikščioniškosios tikėjimo doktrinos dalis, vadinama Eucharistija arba Komunija.
Evangelijose pasakojama, kad Paskutinės vakarienės metu Jėzus paėmė duoną, laužė ją, padalijo savo mokiniams ir tarė: „Imkite ir valgykite, tai yra mano kūnas“. Po to, jis paėmė taurę su vynu ir sakė: „Imkite ir gerkite, tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už jus ir už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti“. Šie žodžiai tapo katalikų ir kitų krikščionių bendruomenių Eucharistijos pagrindu. Jie simbolizuoja Kristaus auką už žmoniją ir yra centrinė Mišių dalis.
Katalikų bažnyčioje tikima, kad šie Jėzaus žodžiai sukelia realų stebuklą – duona ir vynas perkeičiasi į tikrąjį Kristaus kūną ir kraują. Šis perkeitimas, vadinamas transsubstanciacija, reiškia, kad nors išorinis duonos ir vyno pavidalas lieka nepakitęs, jų esatis tampa Kristaus kūnu ir krauju. Tai yra didžioji Eucharistijos paslaptis, kuria tikima per Mišias, ir būtent todėl Eucharistija laikoma vienu iš svarbiausių sakramentų Katalikų bažnyčioje.
Kai kunigas taria šiuos žodžius Mišiose, jis atkartoja ir atgaivina Paskutinės vakarienės įvykį. Tai nėra tik paprastas prisiminimas ar simbolis – pagal katalikų tikėjimą, šie žodžiai atnaujina Jėzaus auką ant kryžiaus ir leidžia tikintiesiems tapti šios aukos dalyviais. Tai gilus dvasinis momentas, kai tikintieji priima Eucharistiją, simbolizuodami savo vienybę su Kristumi ir jo auka.
Kunigo tariami žodžiai neša dvasinę žinią: jie kviečia tikinčiuosius ne tik atsiminti Jėzaus kančią ir mirtį, bet ir aktyviai dalyvauti išganymo plane per Eucharistijos sakramentą. Jie primena, kad Kristaus kūnas ir kraujas buvo paaukoti dėl žmonijos išganymo ir kad per Komuniją tikintieji tampa vieninga Kristaus kūno dalimi, jungdamiesi ne tik su Dievu, bet ir su visa Bažnyčios bendruomene.