Halelio psalmių ciklas yra svarbi žydų liturgijos dalis, naudojama per tam tikras šventes ir džiaugsmingas progas, siekiant išreikšti dėkingumą ir šlovę Dievui. Hebrajiškai žodis „Hallel“ reiškia „šlovinimą“, o ciklas susideda iš specifinių psalmių, kurios giedamos ar skaitomos per šventes, tokias kaip Pascha (Pesach), Neraugintos duonos savaitė, Šavuot, Sukot ir Chanuka.
Halelio psalmių ciklas apima šešias psalmes iš Senojo Testamento Psalmių knygos: 113–118. Šios psalmės, vadinamos „Egipto Haleliu“, yra skirtos šlovinti Dievą už Jo galybę, gailestingumą ir išvadavimą, ypač už izraelitų išlaisvinimą iš Egipto vergovės. Halelis dažnai siejamas su džiaugsmo ir dėkingumo išraiška, nes psalmėse pabrėžiama Dievo ištikimybė ir Jo rūpestis savo tauta.
Halelio ciklas skirstomas į dvi dalis, kai atliekamas per Paschos Seder vakarienę:
- Pirmoji dalis (Psalmės 113–114) giedama prieš valgį, pabrėždama Dievo didybę ir išvadavimą.
- Antroji dalis (Psalmės 115–118) giedama po valgio, išreiškiant dėkingumą ir viltį ateičiai.
Be „Egipto Halelio“, egzistuoja ir „Didysis Halelis“ (Psalmė 136), naudojamas kitais kontekstais, tačiau jis nėra standartinio Halelio ciklo dalis.
Halelio psalmių turinys
Kiekviena Halelio psalmė turi savo temą, tačiau kartu jos sudaro vieningą šlovinimo ir dėkingumo naratyvą:
- Psalmė 113: Šlovina Dievo didybę, kuris pakelia vargšus ir suteikia viltį nevaisingoms moterims. „Šlovė Viešpaties vardui nuo saulės patekėjimo iki laidos!“ (Ps 113:3).
- Psalmė 114: Aprašo izraelitų išėjimą iš Egipto, kai jūra „pabėgo“ ir Jordanas „atsitraukė“, pabrėždama Dievo galybę gamtoje.
- Psalmė 115: Skatina pasitikėti Dievu, o ne stabais, ir šlovinti Jį už Jo gailestingumą.
- Psalmė 116: Asmeninis dėkingumas už Dievo išgelbėjimą nuo mirties ir nelaimių, su eilute „Brangiai Viešpaties akyse yra Jo ištikimųjų mirtis“ (Ps 116:15).
- Psalmė 117: Trumpiausia psalmė, kviečianti visas tautas šlovinti Dievą už Jo amžiną gailestingumą.
- Psalmė 118: Dėkoja Dievui už išgelbėjimą, su garsia eilute „Viešpats mano stiprybė ir giesmė, Jis tapo mano išgelbėjimu“ (Ps 118:14). Ši psalmė taip pat turi mesianistinių užuominų, pavyzdžiui, „Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kampiniu akmeniu“ (Ps 118:22), kurią Jėzus citavo (Mato 21:42).
Šios psalmės yra džiaugsmingos, pilnos vilties ir pasitikėjimo Dievu, todėl puikiai tinka šventiniam kontekstui.
Halelio reikšmė
Halelio psalmių ciklas yra liturginė praktika ir dvasinė išraiška, turinti kelias reikšmes:
- Dėkingumas už išvadavimą: Halelis primena izraelitų išlaisvinimą iš Egipto, kuris yra pagrindinis judaizmo istorijos įvykis. Psalmės šlovina Dievą už Jo įsikišimą ir ištikimybę.
- Bendruomenės vienybė: Giedodamos Halelį, žydų bendruomenės išreiškia kolektyvinę tapatybę ir ryšį su Dievo Sandora.
- Mesianistinės viltys: Kai kurios Halelio eilutės, ypač Psalmėje 118, buvo suprantamos kaip pranašystės apie Mesiją, todėl jos turėjo ypatingą reikšmę Jėzaus laikais ir krikščionių tradicijoje.
- Dvasinis pakylėjimas: Halelio giedojimas per šventes sukuria džiaugsmo atmosferą, padedančią šventiesiems pajusti Dievo artumą.
Halelis Jėzaus laikais
Jėzaus laikais (I a.) Halelio psalmių ciklas buvo neatsiejama Paschos ir kitų švenčių dalis. Pagal žydų tradiciją, Halelis buvo giedamas per Paschos Seder vakarienę, taip pat Jeruzalės Šventykloje per šventines apeigas. Flavijus Jozefas ir kiti istoriniai šaltiniai patvirtina, kad Halelio giedojimas buvo įprastas per piligrimystės šventes, tokias kaip Pascha, kai tūkstančiai žydų rinkdavosi Jeruzalėje.
Evangelijose matome Halelio pėdsakus. Paskutinės vakarienės metu, kuri greičiausiai buvo Paschos Seder (Mato 26:17–30), Jėzus ir jo mokiniai „pagiedoję himną“ išėjo į Alyvų kalną (Mato 26:30, Morkaus 14:26). Tradiciškai manoma, kad šis „himnas“ buvo Halelio psalmės, tikėtina, 115–118, giedamos po valgio pagal Paschos paprotį. Be to, Jėzus citavo Psalmę 118, kalbėdamas apie save kaip „kampinį akmenį“ (Mato 21:42), kas rodo, kad Halelis buvo gerai žinomas ir turėjo mesianistinę reikšmę.
Halelio giedojimas Šventykloje buvo viešas ir iškilmingas. Levitai (Šventyklos giedotojai) giedodavo psalmes, o piligrimai kartais prisijungdavo, sukurdami džiaugsmingą atmosferą. Pavyzdžiui, per Paschą Halelis lydėjo avinėlių aukojimą, sustiprindamas šventės dvasią.
Halelis šiais laikais
Šiuolaikiniame judaizme Halelio psalmių ciklas išlieka gyva tradicija, naudojama per tas pačias šventes kaip ir senovėje, su kai kuriomis variacijomis:
- Pilnas Halelis: Giedamas per Paschos pirmąją dieną (arba dvi dienas diasporoje), Sukot, Chanuką ir Šavuot. Pilnas ciklas apima visas psalmes (113–118) ir atliekamas su džiaugsmu sinagogose ar namuose.
- Dalinis Halelis: Kai kuriomis Sukot dienomis ir per Roš Chodeš (mėnesio pradžios šventę) giedamas sutrumpintas Halelis (praleidžiant dalį Ps 115 ir 116), nes šios dienos laikomos mažiau šventomis.
- Paschos Seder: Halelis yra esminė Seder dalis. Psalmės 113–114 skaitomos ar giedamos prieš valgį, o 115–118 – po valgio, dažnai lydimos tradicinių melodijų. Kai kuriose bendruomenėse pridedamos papildomos giesmės, tokios kaip „Dayenu“.
- Sinagogų pamaldos: Per šventes Halelis giedamas rytinėse pamaldose, dažnai su specialiomis melodijomis, kurios skiriasi tarp aškenazių, sefardų ir kitų žydų tradicijų.
Šiuolaikiniame pasaulyje Halelis taip pat atliekamas įvairiais būdais. Ortodoksų bendruomenės laikosi tradicinių giedojimo taisyklių, o reformuotų ar sekuliarių žydų bendruomenės gali naudoti modernesnes aranžuotes ar net versti psalmes į vietines kalbas. Be to, Halelis kartais giedamas neformaliuose kontekstuose, pavyzdžiui, švenčiant Izraelio nepriklausomybės dieną (Yom HaAtzmaut), nors tai nėra visuotinai priimta.
Halelis ir krikščionys
Krikščionybėje Halelio psalmės tiesiogiai neįtrauktos į liturgiją kaip ciklas, tačiau jos yra Senojo Testamento dalis ir naudojamos pamaldose. Psalmė 118, dėl savo mesianistinių užuominų, dažnai cituojama Velykų kontekste, nes Jėzaus žodžiai apie „kampinį akmenį“ siejami su jo mirtimi ir prisikėlimu. Kai kuriose krikščionių tradicijose, ypač katalikų ir anglikonų, Halelio psalmės skaitomos per šventes, tokias kaip Velykos ar Kalėdos, pabrėžiant jų universalų šlovinimo pobūdį.
Halelio psalmių ciklas (Psalmės 113–118) yra džiaugsminga žydų liturgijos dalis, šlovinanti Dievą už Jo gailestingumą ir išvadavimą. Kilęs iš izraelitų išėjimo iš Egipto istorijos, Halelis tapo Paschos, kitų švenčių ir džiaugsmingų progų simboliu. Jėzaus laikais jis buvo giedamas per Paschos Seder ir Šventykloje, o Jėzaus žodžiai atspindėjo jo mesianistinę reikšmę. Šiandien Halelis išlieka gyva tradicija, jungianti žydus su jų tikėjimu ir istorija, o jo universalios temos – dėkingumas ir viltis – rezonuoja ir už judaizmo ribų. Halelio giedojimas kviečia švęsti Dievo buvimą ir Jo darbus, tiek praeityje, tiek dabar.