- Gul šiandieną jau ant šieno
Atpirkėjas žmonijos;
šiam Karaliui visagaliui
nėr vietelės tinkamos.
Piemenėliai, paskubėkit,
dovanas jam savo dėkit
kaip pasaulio Viešpačiui. - Į menkutį jo tvartutį
ir mes draug skubėkime,
tam Karaliui savo valią,
visą širdį dėkime.
Viską mes jam paaukokim
ir su angelais giedokim:
„Garbė Tau aukštybėse!“ - Jėzau gimęs, prie krūtinės
glausk kiekvieną iš minios.
Mes vargdieniai meldžiam vieno:
duoki meilės mums šventos!
Teikis gimti nūn mumyse,
vienas karaliauk širdyse,
vesk į laimę amžiną! - Nors dievystę ir žmogystę
dengia Ostija trapi,
mes neklystam, išpažįstam —
Jėzau, čia save slepi!
Koks tai džiaugsmas mums atėjo:
giedam Dievui Atpirkėjui
ir jo šventai Motinai.
Giesmė švenčia Jėzaus gimimą, atkreipdama dėmesį į tai, kad nors Jėzus gimė kukliomis sąlygomis, kaip šieno lopinėlyje, jis yra visagalis Karalius. Ji kviečia žmones skubėti pas Jėzų, aukoti jam viską ir su džiaugsmu garbinti Dievą. Giesmė taip pat prašo Jėzaus prisiglausti prie širdžių ir atnešti šventą meilę, pripažindama, kad Kristaus dieviškumas ir žmogystė yra paslėpti Sakramente.