Gul šiandieną
Gul šiandieną jau ant šieno
Atpirkėjas žmonijos, –
šiam Karaliui visagaliui
nėr vietelės tinkamos.
Piemenėliai, paskubėkit,
dovanas jam savo dėkit
kaip pasaulio Viešpačiui.
Į menkutį jo tvartutį
ir mes draug skubėkime,
tam Karaliui savo valią,
visą širdį dėkime.
Viską mes jam paaukokim
ir su angelais giedokim:
„Garbė Tau aukštybėse!”
Jėzau gimęs, prie krūtinės
glausk kiekvieną iš minios.
Mes, vargdieniai, meldžiam vieno –
duoki meilės mums šventos!
Teikis gimti nūn mumyse,
vienas karaliauk širdyse,
vesk į laimę amžiną!
Nors dievystę ir žmogystę
dengia Ostija trapi,
mes neklystam – išpažįstam:
Jėzau, čia save slepi!
Koks tai džiaugsmas mums atėjo –
giedam Dievui Atpirkėjui
ir jo šventai Motinai.
Tai yra kalėdinė giesmė, kuri šlovina Jėzaus Kristaus gimimą ir kviečia žmones susivienyti šlovinant ir pagerbiant Atpirkėją. Giesmės tekstas atspindi tradicines Kalėdų temas – Jėzaus gimimą menkame tvartelyje, piemenėlių atėjimą ir dovanas, bei šventąjį aktą, kai žmonės paaukoja savo širdis Dievui.
Giesmės pagrindinė žinia yra kvietimas žmonėms ne tik šlovinti Jėzų, bet ir priimti Jį į savo širdis, skirti Jam savo valią ir gyvenimą. Giesmėje išreiškiamas prašymas, kad Kristus gimtų ne tik Betliejuje, bet ir kiekvieno žmogaus viduje, kad Jis karaliautų širdyse ir vestų į amžiną laimę.
Paskutinėje dalyje minimas Švenčiausiasis Sakramentas (Ostija) – tai simbolis, kuris susieja Kristaus gimimą su Jo buvimu Eucharistijoje. Giesmė taip pat išreiškia džiaugsmą ir dėkingumą ne tik Jėzui, bet ir Jo Motinai Marijai, kuri tapo Jo gimimo įrankiu. Ši giesmė dažnai giedama per Kalėdas ir Eucharistijos apeigas, kai tikintieji džiaugiasi Jėzaus Kristaus atėjimu į pasaulį ir Jo išganymo darbu.