Grabnyčios, dar vadinamos Kristaus Paaukojimo šventykloje arba Viešpaties Paaukojimo švente, yra viena iš seniausių krikščionių liturginių švenčių, švenčiama vasario 2 dieną. Ši šventė primena Evangelijoje pagal Luką aprašytą įvykį, kai Marija ir Juozapas, laikydamiesi žydų įstatymo, atnešė kūdikį Jėzų į Jeruzalės šventyklą ir paaukojo jį Viešpačiui. Tuo metu šventykloje Jėzų sutiko senolis Simeonas ir pranašė Ona, kurie pranašavo, kad Jėzus taps šviesa tautoms ir išgelbėjimu Izraeliui.
Pagal žydų papročius, pirmagimis sūnus turėjo būti paaukotas Dievui, o motina, praėjus keturiasdešimčiai dienų po gimdymo, privalėjo atlikti apsivalymo apeigas. Kadangi šią dieną paminimas Marijos apsivalymas ir Jėzaus paaukojimas, šventė kartais dar vadinama „Marijos apsivalymo diena“. Tačiau pagrindinis šventės akcentas yra Jėzaus, kaip pirmagimio, paaukojimas Dievui ir jo, kaip pasaulio šviesos, atpažinimas.
Grabnyčios savo pavadinimą gavo nuo šioje šventėje naudojamų žvakių. Šią dieną vyksta iškilmingos procesijos su uždegta šviesa, simbolizuojančia Jėzų kaip pasaulio šviesą. Žvakės tampa pagrindiniu šventės simboliu – jos yra palaiminamos bažnyčiose, o vėliau tikintieji jas neša į namus, kur jos dažnai laikomos kaip apsaugos simbolis. Tikima, kad šios žvakės apsaugo nuo negandų, gamtos stichijų ir nelaimių.
Šventės ištakos siekia ankstyvąją krikščionybę, kai ji buvo minima Rytuose, pavadinta „Hipoapante“, kas graikiškai reiškia „Susitikimą“. Tai atspindi Evangelijos pasakojimą, kai senolis Simeonas šventykloje sutiko kūdikį Jėzų ir atpažino jį kaip Dievo pažadėtą Mesiją. Simeonas, vedamas Šventosios Dvasios, pranašavo, kad Jėzus taps šviesa tautoms ir Izraelio šlove, tačiau taip pat nuspėjo, kad Jėzaus gyvenimas bus susijęs su kančia ir mirtimi, o jo motinos širdį pervėręs skausmas.
Šv. Simeono žodžiai, žinomi kaip „Nunc Dimittis“, dažnai giedami per Grabnyčių iškilmes:
„Dabar, Valdove, gali leisti savo tarnui ramybėje iškeliauti, kaip buvai pažadėjęs, nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, kurį parengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavo Izraelio tautos garbę“ (Luko evangelija 2:29-32).
Grabnyčios taip pat simbolizuoja dvasinio atsinaujinimo ir apsivalymo laiką. Kadangi ši šventė vyksta žiemos pabaigoje, kai dienos ima ilgėti, šviesa simbolizuoja ne tik dvasinį šviesos sugrįžimą per Jėzų, bet ir gamtos atgimimą bei šviesos pergalę prieš tamsą. Žvakės tampa šviesos, kuri apšviečia tamsą ir atneša išgelbėjimą, simboliu.
Per Grabnyčių šventę žvakės yra palaiminamos specialia malda, kuri simbolizuoja jų pašventinimą ir suteikia joms ypatingą galią. Tikintieji šias žvakes naudoja per maldas namuose arba nelaimės metu, tikėdami, kad jų šviesa apsaugo nuo blogio jėgų. Žvakių nešimas procesijoje taip pat primena krikščionims, kad jie yra kviečiami būti „šviesa pasaulyje“, kaip sakė Jėzus savo kalno pamoksle.
Šv. arkangelo Gabrieliaus žinia apie Jėzaus gimimą Marijai ir Simeono pranašystė apie kūdikio Jėzaus šviesos misiją yra pagrindinės šventės temos. Ši diena primena tikintiesiems, kad Kristus yra šviesa, kuri atėjo į pasaulį nešti išganymo ir dvasinės šviesos visiems žmonėms.
Biblinės citatos, susijusios su Grabnyčių švente:
Luko evangelija 2:22-24
„Kai, pagal Mozės Įstatymą, atėjo apsivalymo dienos, Juozapas ir Marija nunešė kūdikį į Jeruzalę, kad jį pristatytų Viešpačiui, kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: ‘Kiekvienas pirmagimis sūnus bus pašvęstas Viešpačiui’; ir kad paaukotų auką, kaip Viešpaties Įstatyme pasakyta, ‘porą purplelių arba du balandžiukus’.“
Luko evangelija 2:25-32
„Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas, laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo. Šventoji Dvasia jam buvo apreiškusi, kad jis nematys mirties, kol neišvysiąs Viešpaties Mesijo. Vedamas Dvasios, jis atėjo į šventyklą. Kai tėvai atnešė kūdikį Jėzų, kad atliktų jam Įstatymo reikalavimus, Simeonas paėmė jį ant rankų, dėkojo Dievui ir tarė: ‘Dabar, Valdove, gali leisti savo tarnui ramybėje iškeliauti, kaip buvai pažadėjęs, nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, kurį parengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavo Izraelio tautos garbę.’“
Citatos atspindi Grabnyčių esmę – Jėzaus paaukojimą Viešpačiui ir jo, kaip šviesos pasauliui, misiją.