Golgotoj Kristaus Kraujas srūva

1. Golgotoj Kristaus Kraujas srūva,
jis nuodėmes žmonijos plauna,
aukojas Jėzus Tėvui savo –
iš rankų, kojų Kraujas alma.

Jis brangiausias! Jis švenčiausias!
Jo Kraujas teka iš Širdies.
Jis brangiausias! Jis švenčiausias!
Marija alpsta prie šalies.

2. Mišių Aukoj nužengia Kristus
ir Auką Tėvui atnašauja.
Jis Ostijoje kaip ant kryžiaus,
tas pats srovena šventas Kraujas.

Jis brangiausias! Jis švenčiausias!
Jis sielos maistas nuostabus!
Jis brangiausias! Jis švenčiausias!
Krauju maitina Jėzus mus.

3. Į puotą dievišką jis šaukia:
„Štai mano Kūnas, mano Kraujas!“
Altoriuje jis mūsų laukia:
„Ateikit pas mane“, – maldauja.

Jis brangiausias! Jis švenčiausias!
O Eucharistija šventa!
Jis brangiausias! Jis švenčiausias!
Širdis dėl mūsų atverta!


Ši giesmė išryškina Kristaus kraujo ir Eucharistijos sakramento svarbą ir šventumą per Gavėnią.

Pirma dalis koncentruojasi į Kristaus kraują, kuris išliejamas Golgotoje, atskleidžia jo auką ir nuodėmių nuplovimą. Čia akcentuojama kraujo šventumo reikšmė, kuri teka iš Kristaus širdies ir kaip jis plauna žmonijos nuodėmes.

Antra dalis pabrėžia Kristaus buvimą Mišių metu ir jo nuolatinį buvimą Ostijoje. Eucharistija yra lygiai toks pat šventas kaip ir Kristaus kraujas Golgotoje, ir ši dalis kviečia atkreipti dėmesį į šį sakramentą kaip į nuostabų sielos maistą.

Trečia dalis kviečia į dievišką puotą, kurioje Kristus šaukia ir kviečia priimti jo Kūną ir Kraują. Altoriuje esantis Kristus laukia tikinčiųjų, kurie atsakys į jo maldą, ir šiuo sakramentu širdis yra atverta Dievo malonėms.

Ši giesmė skirta padėti tikintiesiems suvokti Eucharistijos sakramento svarbą ir šventumą bei kviečia į dvasinę artumą su Kristumi per jo kūno ir kraujo sakramentą.