Gerdašiai ir kaimyniniai kaimai – Lipliūnai, Krivonys, Norkūnai, Butelizna – nuo seno, apie 100 metų, priklausė Leipalingio parapijai. Žmonėms į bažnyčią tekdavo eiti 16 ir daugiau kilometrų. Jie puoselėjo viltį turėti savo parapiją ir bažnyčią. Kun. B. Vaišnoras rašo, jog 1919m. jie siuntę Seinų vyskupui prašymą, kad čia įkurtų parapiją. Tam jie buvo paskyrę ir žemės sklypą. Dėl neramumų, lenkų siautėjimo šis sumanymas nebuvo įvykdytas. 1922m. kun. J. Galeckas, Kučiūnų ir Šlavantų parapijų organizatorius, vėl ėmėsi iniciatyvos, kad Gerdašiuose parapija būtų įkurta. Deja, veiklus kunigas staiga mirė, ir vėl kuriam laikui ši idėja pritilo. Tik 1935 12 05 Vilkaviškio vyskupas Antanas Karosas įpareigojo Leipalingio parapijos vikarą jauną kunigą, Pranciškų Šukį (g. 1903m.), organizuoti Gerdašių parapiją. Netrukus, susitvarkius steigimo dokumentus, kunigas Pr. Šukys atsikėlė gyventi į Gerdašius, kur jį iškilmingai pasitiko Dzūkai.
Kaimas skyrė bažnyčiai žemės prie miško, ant kalniuko, o netoliese, miškelyje, buvo numatyta vieta kapinėms. Gerdašių parapijai buvo priskirti šie Kapčiamiesčio ir Leipalingio parapijų kaimai: aišku, patys Gerdašiai, Bugieda, Butelizna, Diržai, Guronys, Krivonys, Lipliūnai, Norkūnai, Sirguškė, Sventijanskas ir Varviškė. Minėtų parapijų klebonai buvo nepatenkinti, nes nuo jų parapijų atsiskyrė apie tūkstantis žmonių.
Pirmąsias mišias laikinoje Gerdašių bažnytėlėje, įrengtoje ūkininko Vaclovo Dūdžio troboje, 1935 12 08 aukojo klebonas kun. Pr. Šukys. Dalyvavo Veisiejų ir Kapčiamiesčio klebonai. Bažnytėlei suteiktas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo vardas.
1937m. pradėta statyti laikina bažnyčia, kiti pastatai. Jau 1938m. bažnytėlėje įrengtas didysis altorius, įtaisyti vargonėliai, parūpinta bažnytinių rūbų, liturginių indų. Kai lėšų trūkdavo, energingas jaunas klebonas, gavęs gretimų parapijų klebonų sutikimą, lankė jų žmones ir rinko aukas savo bažnyčiai. Ruoštasi mūrinės bažnyčios statybai: parengta aikštelė, parūpinta tūkstančiai plytų, iš gretimų kaimų laukų ir panemunės, net nuo Liškiavos,privešta gausybė akmenų. Pamaldūs, darbštūs kaimo žmonės ir kun. Pr. Šukys tarėsi laukuose įrengti Jėzaus Kristaus kelią – kančios stoteles. Tuo laiku Gerdašių parapijoje buvo 1315 katalikų. deje, 1939m. kilo Antrasis pasaulinis karas. Visi minėti darbai sustojo. 1940m. parapijos žemė ir pastatai buvo nacionalizuoti: sukauptos statybinės medžiagos karo metu buvo subombarduotos, likusios – išgrobstytos. Praūžus karui, prasidėjo neramūs pokario metai – represijos, suėmimai, tremtys, ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai. 1946m. klebonas Pr. Šukys, saugumo įtartas kaip partizanų rėmėjas, buvo suimtas, nuteistas 10 metų. Parapija liko be kunigo. Iki 1955m., kol Gerdašiams buvo paskirtas iš lagerio grįžes kun. Petras Bagdonas, karta per mėnesį šioje bažnyčioje pamaldas laikė Leipalingio parapijos kunigai.
Po dvejų metų į Gerdašius buvo paskirtas kun. Viktoras Naujokaitis (1920–1982), kuris čia klebonavo iki 1965m. Jo rūpesčiu buvo pradėtas didelis bažnyčios remontas, kurį tęsė 1965m. paskirtas klebonas Pranciškus Račiūnas (1919–1997), paleistas iš sovietinio kalėjimo. Medinė bažnyčia pradžioje buvo paprastas stačiakampis namas dvišlaičiu stogu ir maža kvadratine stoginėle (stogmenėliu) varpeliui pakabinti. Remontuojant ant priekinės stogo dalies buvo uždėtas stačiakampis bokštas – kaip varpinė. Virš durų – didelis kvadratinis langas su devyniomis padalomis. Sienos apkaltos stačiomis lentelėmis. Šoninėse sienose įdėti stačiakampiai langai, o greta zakristijos pristatyta stiklinė veranda. Pagražintas ir didysis altorius.
1969m. rugsėjo pirmą dieną į Gerdašius klebonu buvo paskirtas kun. Juozas Radzevičius (1921–2001), kilęs iš Petroškų kaimo. Po trijų mėnesių jis perkeltas į Didvyžių parapiją. 1969m. gale Į Gerdašius atvyko kun. Lionginas Kunevičius (1932–1994), žinomas pogrindinės katalikų spaudos redaktorius. Jo rūpesčiu šventorius aptvertas cementine tvora, sutvarkyta bažnyčios aplinka. 1976.m buvo iškeltas į Būdvietį.
Nuo 1977m. Gerdašiuose kunigavo kleb. Pranciškus Adomaitis (1911–2008). Prieš tai buvo Leipalingio altaristas. Dvidešimt metų kalėjęs lageriuose,daug kančių juose patyręs, buvo jautrus nelaimės ar ligos ištiktiems žmonėms, uoliai rūpinosi bažnyčia ir jos žmonėmis. Po jo keleta metų į Gerdašius iš Druskininkų atvažiuodavo kun. Pranas Perlaitis (g.1931). Dabar parapiją aptarnauja Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios kleb. kanauninkas Valius Zubavičius.