Garbė Dievui aukštybėse,
O žemėje ramybė
geros valios žmonėms!
Šloviname Tave, aukštiname Tave,
lenkiamės Tau, garbiname Tave,
Gėrimės Tavo didžia garbe,
Viešpatie Dieve, dangaus Valdove,
visagali Dieve Tėve!
Viešpatie, vienatini Sūnau,
Jėzau Kristau,
Viešpatie Dieve, Dievo Avinėli,
Tėvo Sūnau!
Tu naikini pasaulio nuodėmes –
pasigailėk mūsų,
Tu naikini pasaulio nuodėmes –
priimk mūsų maldavimus!
Tu sėdi Dievo Tėvo dešinėje –
pasigailėk mūsų!
Tu vienas šventas,
Tu – vienatinis Viešpats,
Tu – pats didingiausias, Jėzau Kristau,
su Šventąja Dvasia
Dievo Tėvo garbei. Amen.
Tai yra „Garbės himnas“, kuris lotyniškai vadinamas „Gloria in Excelsis Deo“ – svarbi krikščionių liturgijos malda. Jis giedamas arba skaitomas Šventosios Mišios metu, paprastai sekmadieniais ir švenčių dienomis. Šis himnas išreiškia Dievo šlovinimą ir pagarbinimą, pabrėžiant Dievo galybę, gerumą ir atleidimo galią. Jame ypatingas dėmesys skiriamas Jėzui Kristui, kaip Dievo Avinėliui, kuris atėjo išgelbėti žmonijos nuo nuodėmės.
„Garbės himnas“ yra senovės bažnytinės liturgijos dalis, jo šaknys siekia ankstyvuosius krikščionybės amžius. Šis tekstas dažnai naudojamas ne tik katalikiškose, bet ir kai kuriose kitose krikščioniškose denominacijose liturginių apeigų metu.