Ezekijas buvo žymus Judo karalius, valdęs nuo 715 iki 686 metų pr. m. e. Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo reikšmingomis reformomis, skirtomis atkurtai Izraelio Dievo garbinimo praktikai ir karalystės stiprinimui. Jis buvo pasiryžęs panaikinti stabų garbinimą, kurį įvedė jo tėvas Ahazas, ir atkurti tikėjimą, grindžiamą Mojzes įstatymais. Ezekijo valdžia prasidėjo jam būnant 25 metų, ir jis netruko imtis veiksmų, kad pakeistų savo šalies religinius ir socialinius pagrindus.
Ezekijas pradėjo nuo šventyklos Jeruzalėje atidarymo ir šventyklos įrankių, kurie buvo išniekinti, pašventinimo. Jis grąžino levitus ir kunigus į jų pareigas, o tai buvo svarbu, norint užtikrinti tinkamą garbinimo praktiką. Jis paskelbė Paschą valstybine švente, taip sugrąžindamas žmonėms svarbią tradiciją, susijusią su jų identitetu ir tikėjimu. Jo reformos apėmė ne tik religiją, bet ir kultūrą, stiprinant bendruomenės ryšius.
Ezekijas taip pat buvo kariškas lyderis. Žinodamas, kad Asirijos imperija grasinėjo užkariauti Judo karalystę, jis ėmėsi žingsnių, kad sustiprintų Jeruzalės gynybą. Vienas iš didžiausių jo pasiekimų buvo 1750 pėdų ilgio tunelio, užtikrinančio slaptą vandens tiekimą, statyba, kuris buvo esminis veiksnys, leidžiantis miestui išgyventi per apgultis. Archeologiniai radiniai patvirtina tunelio egzistavimą ir jo svarbą.
Tačiau Ezekijas padarė ir klaidų, kurios turėjo ilgalaikių pasekmių. Jis parodė babiloniečių ambasadoriams savo karalystės turtus, o tai privertė pranašą Izaiją įspėti, kad dėl šio pasididžiavimo viskas bus atimta, įskaitant jo palikuonis. Ši klaida atskleidžia, kad net ir dideli lyderiai gali nuklysti nuo teisingo kelio dėl neatsargumo.
Ezekijas taip pat susidūrė su asirų grėsme. Kai Sanheribas vėl užpuolė Jeruzalę, Ezekijas nuėjo į šventyklą melstis. Izaijas, gautas Dievo žinias, patvirtino, kad Dievas išgirs jo maldas. Tą pačią naktį Viešpaties angelas nužudė 185 000 asirų karių, ir Sanheribas pasitraukė į Ninevę. Ši pergalė ne tik sustiprino Ezekijo poziciją, bet ir dar labiau įtvirtino jo ryšį su Dievu.
Nepaisant Ezekijo ištikimybės ir reformų, jo sūnus Manasas tapo nedorėliu, sugrąžinusiu daugelį tėvo reformų atgal ir atnaujinusiu stabų garbinimą. Tai primena, kad net ir geriausi vadovai negali užtikrinti, kad jų pasiekimai bus išsaugoti ateityje. Ezekijo istorija yra pamoka apie ištikimybę, drąsą ir galimą pasekmių sudėtingumą. Jis buvo karalius, kuris sugebėjo atnešti stabilumą ir klestėjimą Judo karalystei, tačiau taip pat buvo žmogus, kuriam teko susidurti su asmeninėmis ir politinėmis tragedijomis.