Enciklika Lumen Fidei, lietuviškai vadinama „Tikėjimo šviesa“, yra svarbus dokumentas, kurį 2013 metais paskelbė popiežius Pranciškus. Tai pirmoji jo enciklika, tačiau ji glaudžiai susijusi su popiežiaus Benedikto XVI mokymu, nes didelė dalis teksto buvo parašyta jo pirmtako. Šis dokumentas nagrinėja tikėjimo esmę, jo prasmę žmogaus gyvenime ir pasaulyje, iškeldamas šviesos metaforą kaip pagrindinį simbolį.
Enciklika pradedama primenant, kad tikėjimas yra dovana, kurią žmogus gauna iš Dievo ir kuri nušviečia jo gyvenimo kelią. Popiežius rašo: „Tikėjimas gimsta susitikime su gyvuoju Dievu, kuris mus kviečia ir atskleidžia savo meilę, leidžia pamatyti gyvenimą naujoje šviesoje.“ Šviesos simbolis čia naudojamas norint pabrėžti, kad tikėjimas nėra abstrakti ar teorinė idėja, bet realybė, vedanti žmogų per gyvenimo tamsą, neaiškumus ir iššūkius. Tai primena Psalmės žodžius: „Tavo žodis – žibintas mano žingsniams, šviesa mano takui“ (Ps 119, 105).
Enciklikoje pabrėžiama, kad tikėjimas nėra privatus ar individualus aktas, bet visuomet susijęs su bendruomene. Bažnyčia vadinama erdve, kurioje tikėjimas perduodamas ir brandinamas. Popiežius cituoja šv. Pauliaus žodžius: „Tikėjimas iš klausymo, klausymas – iš Dievo žodžio“ (Rom 10, 17). Per tikėjimą žmogus įtraukiamas į bendrą kelionę, kurią nuėjo Dievo tauta nuo Abraomo laikų, per pranašus, apaštalus ir šventuosius iki šių dienų. Tikėjimas yra perduodamas per Šventąjį Raštą, sakramentus ir bendruomeninę maldą.
Dokumente aptariamas ir tikėjimo ryšys su tiesa. Enciklika aiškina, kad tikėjimas nėra priešingas žinojimui ar mokslui, o veikiau juos papildo. Tikėjimas padeda žmogui atsakyti į klausimus, kurių mokslas negali išspręsti, pavyzdžiui, apie gyvenimo prasmę ar egzistencijos tikslą. „Tikėjimas leidžia suprasti, kad mūsų gyvenimas turi didesnį tikslą, jog esame pašaukti gyventi ne tik sau, bet ir Dievo meilei, kurią atspindi mūsų tarnystė kitiems,“ rašoma enciklikoje.
Tikėjimas, pasak enciklikos, yra ne tik intelektualus pritarimas tam tikroms tiesoms, bet ir gyvenimo laikysena, kuri reiškiasi per meilę ir pasitikėjimą Dievu. Popiežius remiasi šv. Jokūbo žodžiais: „Tikėjimas be darbų yra miręs“ (Jok 2, 26), pabrėždamas, kad tikras tikėjimas visuomet skatina veikti, mylėti ir padėti kitiems. Meilė tampa svarbiausiu tikėjimo vaisiumi, nes ji atspindi Dievo esmę: „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8).
Enciklika taip pat kalba apie tikėjimo ir istorijos ryšį. Tikėjimas nėra kažkas, kas egzistuoja už žmogaus gyvenimo ribų ar nepriklauso nuo jo konteksto. Atvirkščiai, tikėjimas veikia per laiką, per žmonių gyvenimus ir istoriją. Popiežius rašo, kad per tikėjimą žmogus gali atpažinti Dievo veikimą pasaulyje ir dalyvauti Jo plane. Jis taip pat kviečia visus tikinčiuosius būti šviesa pasauliui, prisidėti prie bendro gėrio ir liudyti Evangelijos tiesą per savo veiksmus.
Tikėjimo šviesa, kaip aiškina enciklika, nėra tik šviesa, kuri padeda įžvelgti tiesą apie Dievą, bet ir šviesa, kuri leidžia pažvelgti į žmogų ir pasaulį Dievo akimis. Ji kviečia atpažinti kiekvieno žmogaus orumą, puoselėti teisingumą ir taiką. Ši šviesa suteikia jėgų net sunkiausiais gyvenimo momentais, leidžia išlikti tvirtam, kai aplinkui tvyro tamsa.
Enciklikos „Lumen Fidei“ žinia yra aktuali tiek individualiame žmogaus tikėjimo kelyje, tiek platesniame Bažnyčios ir pasaulio kontekste. Ji kviečia iš naujo atrasti tikėjimo reikšmę kaip šviesą, kuri keičia ne tik žmogaus gyvenimą, bet ir aplinką, kurioje jis gyvena. Popiežiaus žodžiais, „tikėjimas yra šviesa, kuri neužgęsta, nes ji ateina iš paties Dievo.“ Tai šviesa, kuri ne tik veda žmogų, bet ir įgalina jį tapti šviesa kitiems.