Enciklika „Laborem Exercens“, kurios pavadinimas išvertus reiškia „Dirbdamas“ arba „Atlikdamas darbą“, buvo paskelbta 1981 metais popiežiaus Jono Pauliaus II. Dokumentas skirtas darbo reikšmei žmogaus gyvenime ir jo santykiui su Dievu bei bendruomene. Darbas yra laikomas neatskiriama žmogaus prigimties dalimi ir esminiu jo pašaukimu. Šventajame Rašte pabrėžiama, kad žmogus buvo sukurtas „valdyti žemę“ (Pr 1, 28), o darbas tampa įrankiu, leidžiančiu įgyvendinti šį Dievo pavedimą.
Enciklikoje darbas yra apibūdinamas kaip priemonė ne tik pragyvenimui užtikrinti, bet ir žmogaus orumui įtvirtinti. Darbas leidžia žmogui išreikšti kūrybingumą, ugdyti dorybes ir prisidėti prie bendrojo gėrio. Popiežius pabrėžia, kad darbas yra ne tik fizinis veikimas, bet ir intelektinė bei dvasinė veikla. Jis yra esminė žmogaus savęs realizavimo dalis, kuri padeda ugdyti atsakomybę ir solidarumą su kitais.
Dokumente nagrinėjamos ir socialinės darbo dimensijos. Popiežius atkreipia dėmesį į darbuotojų teises ir pareigas, darbdavių atsakomybę bei visuomenės pareigą užtikrinti teisingas darbo sąlygas. Jis ragina laikytis socialinio teisingumo principų, kurie grindžiami žmogaus orumu ir bendruomenine atsakomybe. Darbas neturėtų būti vertinamas vien kaip ekonominė veikla ar prekė, nes jis yra susijęs su žmogaus prigimtimi ir jo santykiu su Dievu.
Enciklikoje darbo reikšmė siejama su Kristaus gyvenimu. Jėzus dirbo kaip dailidė ir savo darbu įtvirtino darbo orumą bei šventumą. Popiežius ragina darbuotojus suvokti savo darbą kaip būdą dalyvauti Dievo kūryboje ir įgyvendinti Jo valią. Darbas tampa dvasinio tobulėjimo keliu, vedančiu į artimesnį santykį su Dievu.
Dokumente taip pat aptariama darbo reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje. Popiežius atkreipia dėmesį į pramonės revoliucijos ir technologijų poveikį darbo sąlygoms. Jis ragina ieškoti pusiausvyros tarp darbo našumo ir darbuotojų gerovės. Technologinė pažanga neturėtų tapti priemone, kuria siekiama išnaudoti žmones, o turėtų būti naudojama bendram gėriui ir žmogaus gyvenimo kokybės gerinimui.
Enciklikoje pabrėžiama, kad darbo rezultatai turi būti skirti ne tik individualiems tikslams, bet ir visuomenės gerovei. Darbas turi būti suvokiamas kaip tarnystė bendruomenei, o ne tik kaip asmeninių tikslų siekimas. Popiežius ragina puoselėti solidarumą ir socialinį teisingumą, kad darbas taptų priemone kurti teisingesnį ir humaniškesnį pasaulį.
„Laborem Exercens“ yra kvietimas apmąstyti darbo prasmę ir jo reikšmę žmogaus gyvenime. Darbas yra neatsiejamas nuo žmogaus pašaukimo gyventi pagal Dievo valią ir prisidėti prie Jo kūrinijos gerovės. Popiežius kviečia tikinčiuosius matyti savo darbą kaip galimybę liudyti tikėjimą ir įgyvendinti Evangelijos principus kasdienėje veikloje. Dokumentas pabrėžia, kad darbas yra kelias į dvasinį tobulėjimą, bendruomenės stiprinimą ir pasaulio atnaujinimą pagal Dievo planą.