„Aeterna Dei“ yra popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1888 m., skirta Bažnyčios kanonų teisės reformai ir kodifikacijai. Ši enciklika įtvirtina svarbų žingsnį Bažnyčios teisinėje sistemoje, nes buvo siekiama sukurti vientisą, aiškią ir universalią kanonų teisės sistemą, tinkamą vadovauti Bažnyčios gyvenimui.
Popiežius Leonas XIII enciklikoje pabrėžė, kad Bažnyčios teisės pagrindas yra dieviškoji tvarka ir Evangelijos dvasia. „Aeterna Dei“ kviečia iš naujo apmąstyti, kaip kanonų teisė gali padėti Bažnyčiai atlikti savo misiją pasaulyje, užtikrinti vienybę ir ganytojišką rūpestį tikinčiųjų bendruomenei. Ši enciklika primena, kad Bažnyčios teisė nėra tik griežtų taisyklių rinkinys, bet gyvas instrumentas, skirtas tarnauti tikėjimui, moralei ir dvasinei gerovei.
Enciklika paskatino daugelį Bažnyčios teisės mokslininkų imtis išsamesnių tyrimų ir ruošti pamatus kodifikacijai. „Aeterna Dei“ teigė, kad Bažnyčios teisės reformos tikslas – palengvinti tikinčiųjų gyvenimą, užtikrinti aiškumą dvasinėje ir teisinėje srityse bei prisidėti prie pastoracinio darbo efektyvumo. Ji ragino laikytis nuoseklios ir skaidrios teisinės sistemos, kuri būtų pagrįsta tiek tradicija, tiek šiuolaikiniais iššūkiais.
Ši enciklika tapo reikšmingu pirmtaku didžiajam XX a. kanonų teisės reformos projektui – 1917 m. Paskelbtajam Kanonų teisės kodeksui, kurį parengė popiežius Benediktas XV. Nors „Aeterna Dei“ nepateikė tiesioginių teisinių reformų, ji suformavo Bažnyčios viziją, kaip teisė gali prisidėti prie tikėjimo ir Bažnyčios gyvenimo stiprinimo.
Enciklika „Aeterna Dei“ atspindi Bažnyčios gilų pasiryžimą išlaikyti harmoniją tarp dieviškojo įstatymo ir žmonių gyvenimo poreikių. Ji kviečia atpažinti, kad Bažnyčios teisė yra dvasinės tarnystės dalis, kuri remiasi ne tik žmogaus protu, bet ir Evangelijos apreiškimu. Tai priminimas, kad Bažnyčios teisė, kaip ir visas jos gyvenimas, yra orientuota į Kristaus misiją ir tikinčiųjų šventėjimą.