1739 m. bažnyčią Doviluose statyti buvo numatęs Prūsijos valdovas Frydrichas Vilhelmas I, „nes lietuviai vis dar prastai išugdyti, nesubrandinti krikščionybei“. Tačiau karaliaus nurodymas liko neįgyvendintas – 1740 m. jis mirė. Vėliau Prūsijos valdžia atsisakė paremti šią iniciatyvą, motyvuojant sunkia finansine karališkojo iždo padėtimi.
Evangeliškos pamaldos Doviluose pradėtos laikyti tik nuo 1784 m. Vienoje mokyklos patalpų įrengta nedidelė salė pamaldoms. Tikinčiųjų lėšomis konfesinius patarnavimus atlikdavo mokytojas. 1818 m. vykdytos teritorinės-administracinės reformos metu numatytas parapijos dydis – 5000 žmonių. Peržengus šią ribą parapija buvo dalijama į dvi savarankiškas bendruomenes, nesant tokios galimybės, skiriamas dar vienas dvasininkas.
Pirmuoju pamokslininku 1846 m. atsiųstas Klaipėdos lietuvių bažnyčios diakonas Hermann Leopold Friedrich Hann. Dovilų evangelikų parapija oficialiai pripažinta tik 1854 m. Jai priskirti 35 kaimai, anksčiau priklausę Klaipėdos ir Priekulės evangelikų liuteronų parapijoms.