Pasakojimas apie tai, kaip buvo sukurta pirmoji moteris, randamas Biblijos Pradžios knygos 2 skyriuje. Po to, kai Dievas sukūrė Adomą, pirmąjį žmogų, jis matė, kad nėra tinkamo palydovo, kuris būtų Adomui artimas. Todėl Dievas nusprendė sukurti moterį, kad ji būtų pagalbininkė ir partnerė vyrui. Šis sukūrimo procesas aprašomas Pradžios knygos 2:21–22 eilutėse:
„Tada Viešpats Dievas užleido gilų miegą Adomui. Kai jis užmigo, Dievas išėmė vieną jo šonkaulį ir tą vietą užpildė mėsa. Viešpats Dievas padarė moterį iš šonkaulio, kurį išėmė iš Adomo, ir ją atvedė prie Adomo.“
Ši istorija vaizduoja ne tik fizinį moters sukūrimą, bet ir simbolinį žmogaus tarpusavio ryšį. Moters sukūrimas iš vyro šonkaulio reiškia, kad ji yra tiesiogiai susieta su vyru, ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Ši mintis atspindi Biblijos požiūrį į žmogaus ir moters tarpusavio santykius, kurie yra grindžiami lygybe ir tarpusavio priklausomybe.
Adomo reakcija po moters sukūrimo aprašoma vėliau Pradžios knygoje: „Štai dabar ji yra kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Ji bus vadinama moterimi, nes ji buvo paimta iš vyro.“ (Pradžios 2:23).
Ši istorija yra svarbi ne tik Biblijos pasakojime apie žmogaus sukūrimą, bet ir simbolizuoja vyro ir moters santykį bei jų tarpusavio papildomumą.
Moters sukūrimas iš šonkaulio reiškia, kad ji yra vyrui lygi, tačiau su savita misija ir unikaliomis savybėmis. Pradžios knyga simboliškai pabrėžia, kad vyras ir moteris buvo sukurti vienas kitam ir turi glaudų, abipusį ryšį, kuris turėtų būti pagrįstas pagarba ir meile.
Istorija, kuri vėliau buvo pritaikyta ir įvairiuose religiniuose bei filosofiniuose aiškinimuose, yra vienas iš pagrindinių Biblijos pasakojimų apie žmonijos sukūrimą ir jos prigimtinį troškimą būti bendrystėje.