Hapis (arba Hapy) buvo senovės Egipto Nilo potvynių dievas, svarbi dievybė, susijusi su upės, kuri buvo laikoma Egipto civilizacijos gyvybės šaltiniu, teikiama derlingumo ir gyvybės galia. Hapis buvo itin svarbus dievas, nes kasmetiniai Nilo potvyniai užliejo žemes derlingu dumbliu, kuris padėjo žemdirbystei ir užtikrino gausų derlių.
Hapio vaidmuo Egipto mitologijoje
Hapis buvo laikomas personifikuota Nilo potvynių jėga, kuri nešė derlingumą žemėms. Nilas buvo gyvybiškai svarbus Egipto ekonomikai, o jo potvyniai buvo laukiami, nes po jų atslūgimo žemės tapdavo itin derlingos. Be potvynių Egipto žemė būtų buvusi nenaudinga dykuma. Dėl šios priežasties Hapis buvo garbinamas kaip gerovės, gyvybės ir gausos dievas.
Egiptiečiai manė, kad Hapis gyvena Nilo šaltiniuose – pietuose, Nubijoje – ir kasmet atkeliauja į Egiptą su potvyniais, užtikrindamas gausų vandens tiekimą ir derlingas žemes. Jo potvyniai simbolizavo dieviškąją tvarką ir Egipto pasaulio palaikymą. Nors Nilo potvyniai buvo natūralus reiškinys, egiptiečiai tai laikė dieviškuoju veiksmu, kuriam vadovavo Hapis, ir garbino jį už jo dosnumą.
Hapio vaizdavimas
Hapis buvo vaizduojamas kaip vyras su dideliu pilvu ir krūtimis, kas simbolizavo jo, kaip derlingumo dievo, vaidmenį. Jis simbolizavo gausą ir perteklų, o jo pilvas ir krūtys vaizdavo gyvybės bei maitinimo jėgą. Dažnai jo kūnas buvo mėlynas arba žalias, atspindintis vandenį ir gamtą. Jis buvo dažnai vaizduojamas su augalų karūna, nešantis papiruso ir lotoso augalus – dvi svarbias Egipto gamtos dalis.
Jo dvilytis atvaizdavimas, turintis ir vyriškų, ir moteriškų bruožų, buvo susijęs su tuo, kad jis simbolizavo tiek vandens (vyriškos jėgos), tiek maitinimo ir derlingumo (moteriškos jėgos) derinį. Hapis buvo laikomas ne tik derlingumo, bet ir vaisingumo dievu, kuris užtikrino, kad Egipto žmonės ir žemė būtų vaisingi.
Hapio vaidmuo religijoje ir ritualuose
Hapis buvo garbinamas įvairiose Nilo pakrančių vietose, ypač prie Nilo potvyniams svarbių šventyklų. Jo garbei buvo atliekami ritualai, ypač prieš kasmetinius potvynius. Per šiuos ritualus žmonės aukojo maistą ir gėrimus, dėkodami dievui už vandens suteiktą gyvybę ir prašydami palankaus potvynio, kuris užtikrintų gerą derlių.
Nilo potvynių šventė buvo viena iš svarbiausių švenčių Egipte, ir jos metu buvo meldžiamasi Hapiui už vaisingas žemes ir vandenį. Egipto religijoje buvo tikima, kad potvynio nepavykimas ar sausringos sąlygos buvo ženklas, kad Hapis yra nepatenkintas, ir dėl to galėjo grėsti badas. Dėl to Hapiui buvo skiriama daug dėmesio, o jo kultas buvo svarbus Egipto visuomenei.
Hapio ryšys su kitais dievais
Hapis nebuvo vienas iš pagrindinių Egipto panteono dievų, tokių kaip Ra, Osiris ar Amonas, bet jo vaidmuo buvo itin reikšmingas. Jis buvo laikomas gyvybės palaikytoju, o jo potvyniai buvo tiesiogiai susiję su dievų palankumu Egiptui. Hapį dažnai siejo su kitomis dievybėmis, atsakingomis už Nilo srautus ir derlingumą, pavyzdžiui, su Chnumu – Nilo šaltinio dievu, ir Osiriu – derlingumo ir augalų dievu.
Jis taip pat buvo laikomas tarpininku tarp Egipto ir Nilo, kuris sujungė visas dievybes, susijusias su vandeniu, derlingumu ir gyvybės ciklais. Hapis atstovavo natūraliai tvarkai, kurią dievai nustatė, kad Egipto visuomenė galėtų klestėti.
Hapis buvo vienas svarbiausių Egipto dievų, simbolizuojantis Nilo potvynius, derlingumą ir gyvybės palaikymą. Kaip Nilo potvynių dievas, jis užtikrino, kad Egipto žemė būtų derlinga ir galėtų maitinti savo žmones. Nors Hapis nebuvo pagrindinis Egipto panteono dievas, jo kultas buvo gyvybiškai svarbus Egipto gyvenimui ir ūkiui. Jo kasmetinis potvynis simbolizavo Egipto žmonių klestėjimą ir harmoniją su dieviškąja tvarka.