Chnumas (arba Chnum) yra viena iš svarbiausių senovės Egipto dievybių, susijusi su kūrimu ir vandens šaltiniais. Jis buvo garbinamas kaip dievas, atsakingas už Nilo upės potvynius, taip pat už žmonių ir kitų būtybių formavimą. Chnumas buvo dažniausiai vaizduojamas kaip vyras su avino galva, simbolizuojančia jo jėgą ir kūrybinę galią. Jis buvo žinomas kaip keramikas, kuris savo puodžiaus rato pagalba sukūrė žmones iš molio.
Chnumo kultas buvo ypač populiarus Aukštutiniame Egipte, kur jis buvo siejamas su pirmine kalva, iš kurios kilo pasaulis. Jo pagrindinės šventyklos buvo Elefantinoje, netoli dabartinio Asuano, kur senovėje Nilas buvo laikomas pagrindiniu Egipto gyvybės šaltiniu. Egiptiečiai tikėjo, kad Chnumas kontroliavo Nilo vandenis ir užtikrino kasmetinius potvynius, kurie atnešdavo derlingą dumblą į žemę ir taip palaikydavo žemdirbystę. Be to, Chnumas buvo laikomas Nilo šaltiniu, todėl jo vaidmuo Egipto visuomenėje buvo ypatingai svarbus, nes nuo potvynių priklausė visos šalies žemės derlingumas ir išlikimas.
Viena iš svarbiausių Chnumo funkcijų buvo žmonių ir gyvūnų kūrimas. Mitologijoje jis vaizduojamas kaip puodžius, kuris formuoja žmonių kūnus iš molio ant savo puodžiaus rato. Chnumas ne tik sukūrė fizinius žmonių kūnus, bet ir kartu su savo deivėmis Heket ir Neit buvo atsakingas už sielų įkvėpimą ir gyvybės suteikimą. Pagal kai kuriuos mitus, jis ne tik sukūrė žmones, bet ir dievus, atlikdamas esminį vaidmenį visos visatos kūrime.
Jo svarba buvo tokia didelė, kad Chnumui buvo priskirta ir faraonų apsauga. Tikėta, kad jis formuoja naujus faraonus dar būnant motinos įsčiose, suteikdamas jiems fizines ir dvasines savybes, reikalingas jų dieviškam valdymui. Šiuo atžvilgiu Chnumas buvo laikomas kūrėju ne tik fiziniu, bet ir dieviškuoju lygmeniu, susijusiu su Egipto valdovų galia.
Chnumo žmona dažniausiai buvo laikoma deivė Satis, o jų dukra buvo Anuketė, taip sudarant Elefantinos trejybę. Ši dievų grupė buvo susijusi su Nilo upe ir jos gyvenimo suteikiančiomis galiomis. Satis simbolizavo potvynius, o Anuketė – vandens tėkmę ir derlingumą.
Egipto religijoje Chnumas buvo ir kosmoso pusiausvyros dievas, kuris palaikė harmoniją tarp dieviškųjų jėgų ir žemiškų ciklų. Jo vaidmuo kaip Nilo potvynių ir gyvybės šaltinio dievo pabrėžė, kad jis ne tik sukūrė gyvybę, bet ir ją palaikė, užtikrindamas, kad Egipto visuomenė išliktų gyvybinga ir derlinga.
Chnumas yra kūrybos, gyvybės ir vandens dievas, kuris simbolizavo Nilo gyvybiškai svarbų vaidmenį Egipto civilizacijoje. Jis buvo gerbiamas kaip kūrėjas, kuris formavo žmonių ir gyvūnų kūnus iš molio, kontroliavo Nilo upės potvynius ir užtikrino derlingumą bei visuomenės klestėjimą. Jo kultas atspindėjo senovės egiptiečių pagarbą Nilo vandeniui ir jų tikėjimą dieviška kūrybos galia, kurios dėka buvo išlaikoma harmonija tarp žemiškųjų ir dieviškųjų jėgų.