Chepris (taip pat žinomas kaip Khepri arba Khepera) yra senovės Egipto dievas, simbolizuojantis atgimimą, saulės kėlimąsi ir kūrimo jėgą. Jo vardas reiškia „tą, kuris atsiranda“ arba „tą, kuris tampa“, ir jis dažniausiai buvo vaizduojamas kaip skarabėjas (vabalas), kuris Egipto mitologijoje buvo svarbus simbolis, susijęs su saulės ciklais ir gyvenimo atsinaujinimu.
Skarabėjas buvo labai gerbiamas senovės Egipte dėl savo elgsenos – šie vabalai rideno savo mėšlą į rutulius, iš kurių išsirisdavo jų palikuonys. Egiptiečiai manė, kad tai natūrali kūrimo ir atgimimo jėga, nes skarabėjai atrodė, lyg patys iš nieko gimdytų gyvybę. Būtent dėl šios priežasties Chepris tapo dievybe, susijusia su saulės atsiradimu ir kasdieniu atgimimu. Egipto mitologijoje Chepris buvo laikomas dievu, kuris kas rytą ridena saulę per dangų, kaip skarabėjas ridena savo rutulį. Ši kasdieninė saulės kelionė simbolizavo ne tik dienos pradžią, bet ir gyvenimo ciklą bei amžiną atsinaujinimą.
Chepris buvo laikomas saulės dievo Ra aspektu, kuris atstovavo saulės kėlimosi fazę. Jei Ra atstovavo pilną saulės jėgą dienos metu, Chepris simbolizavo aušrą ir saulės gimimą iš nakties tamsos. Jis buvo dalis saulės dievų trijulės, kuri apėmė Cheprį (saulės kėlimąsi), Ra (saulės zenitą) ir Atumą (saulės nusileidimą).
Egipto religijoje Chepris simbolizavo ne tik saulės kelionę, bet ir dvasinį atgimimą bei asmeninę transformaciją. Jo įvaizdis skatino idėją, kad gyvenimas yra ciklinis, ir kaip saulė kasdien gimsta iš naujo, taip ir sielos gali pereiti atgimimo ir atsinaujinimo procesus. Todėl Chepris taip pat buvo susijęs su pomirtiniu gyvenimu ir sielos atgimimu po mirties. Skarabėjaus amuletai dažnai buvo dedami į kapavietes, siekiant užtikrinti sielos apsaugą ir jos atgimimą pomirtiniame pasaulyje.
Chepris taip pat simbolizavo kūrybą. Kadangi jis buvo laikomas savikūrimo dievu, egiptiečiai jį siejo su pirminėmis kūrimo jėgomis, kurios suformavo visatą iš chaoso. Jis nebuvo pats svarbiausias dievas Egipto panteone, tačiau jo ryšys su kasdieniu atgimimu ir gamtos ciklais darė jį esminiu dievybės aspektu, ypač susijusiu su gyvybės tęstinumu.
Chepris įvaizdis buvo populiarus Egipto mene ir amuletuose. Dažnai jis buvo vaizduojamas kaip skarabėjas arba kaip žmogus su skarabėjaus galva, nešantis saulės diską. Skarabėjaus simbolis buvo plačiai naudojamas tiek šventyklose, tiek kasdieniniame gyvenime, kaip apsaugos ir atgimimo simbolis.
Chepris buvo svarbi dievybė, atspindinti saulės ir gyvenimo ciklus, kasdienę saulės kelionę per dangų ir amžinąjį atgimimą. Jo simbolizmas pabrėžė gyvenimo nuolatinį atsinaujinimą, tiek fizinėje, tiek dvasinėje plotmėje, ir suteikė egiptiečiams viltį, kad po kiekvienos nakties ateis nauja diena, o po mirties – naujas gyvenimas.