Besas senovės Egipto mitologijoje buvo unikali ir neįprasta dievybė, kurios pagrindinė funkcija buvo apsaugoti žmones, ypač nuo piktųjų dvasių ir nelaimių. Nors daugelis Egipto dievų buvo vaizduojami kaip išdidūs, estetiški, dieviškai gražūs, Besas išsiskyrė savo išvaizda. Jis buvo vaizduojamas kaip žemas, apkūnus, su bjauriais bruožais, tačiau būtent jo išvaizdos bjaurumas buvo svarbus gynybos mechanizmas prieš blogio jėgas.
Besas nebuvo vienas iš pagrindinių Egipto panteono dievų, bet buvo labai svarbus kasdieniniame egiptiečių gyvenime. Jo pagrindinė užduotis buvo atbaidyti piktąsias dvasias, demonus ir bet kokias kitas grėsmes, ypač vaikams ir nėščioms moterims. Jis dažnai buvo siejamas su gimdymo procesais, kur, tikėta, saugojo motinas ir naujagimius nuo piktųjų dvasių įsiveržimo. Dėl šios priežasties Besas buvo ypač svarbus dievas šeimos apsaugai.
Be to, Besas buvo laikomas geros nuotaikos, šventės ir linksmybių dievu. Jis dažnai vaizduotas grojantis muzikos instrumentais, ypač tamburinu, ir šokantis, skatindamas džiaugsmą ir malonumą. Šis ryšys su džiaugsmu dar labiau sustiprino jo, kaip apsauginės figūros, vaidmenį, nes linksmumo atmosfera taip pat atbaidydavo blogąsias jėgas. Jis buvo susijęs su malonumu, šokiais, muzikos šventėmis, todėl jo kultas dažnai buvo įtraukiamas į namų apeigas.
Besas taip pat buvo populiarus kaip globėjas kareiviams ir kitiems žmonėms, kuriems reikėjo apsaugos. Jo atvaizdas dažnai buvo naudojamas kaip amuletas, kurį nešiojo žmonės, siekdami apsisaugoti nuo nelaimių. Amuletai su Beso atvaizdu buvo naudojami įvairiais atvejais – nuo gimdymo iki kasdienės apsaugos nuo ligų ir piktųjų jėgų. Jo atvaizdas puošė namus, ypač tuos, kuriuose gyveno jaunos šeimos.
Įdomu tai, kad, nors Besas buvo mažiau estetiškas nei kiti Egipto dievai, jo populiarumas buvo platus, ypač tarp paprastų žmonių. Jo apsauginė jėga ir ryšys su kasdieniu gyvenimu padarė jį vienu iš labiausiai garbinamų dievų Egipte. Nepaisant to, kad jis buvo vaizduojamas kaip gana žemas, platus ir kartais net groteskiškas, Besas buvo žinomas dėl savo drąsos, karingumo ir gebėjimo apsaugoti tiek dievus, tiek žmones nuo chaoso ir blogio.
Besas taip pat buvo siejamas su keliomis kitomis mažesnėmis dievybėmis, todėl kartais jo vardas buvo vartojamas kaip bendras pavadinimas kelioms apsauginėms dievybėms, kurios vykdė panašias funkcijas.
Besas buvo svarbi apsauginė figūra senovės Egipte, kurios bjaurumo bruožai buvo naudojami kaip galinga gynybinė priemonė prieš piktąsias jėgas. Besas tapo dieviškos apsaugos, džiaugsmo ir linksmybių simboliu, įrodydamas, kad apsauga ir gerovė ne visada turi būti susijusios su grožiu ir išoriniu tobulumu.