Apepis, dar žinomas kaip Apofis, buvo vienas pagrindinių Egipto mitologijos blogio įsikūnijimų – chaoso ir tamsos jėgų dievas. Jis dažniausiai buvo vaizduojamas kaip milžiniška gyvatė arba drakonas, ir jo pagrindinis tikslas buvo sunaikinti tvarką ir šviesą, kurią simbolizavo saulės dievas Ra. Egipto mitologijoje Apepis atstovavo kosminį chaosą („Isfet“), kuris buvo priešingybė tvarkai („Ma’at“), kurią egiptiečiai stengėsi išlaikyti per religinius ritualus ir kasdienį gyvenimą.
Apepis daugiausiai žinomas dėl savo kasdieninių susirėmimų su Ra. Pagal mitologiją, kiekvieną naktį, kai Ra plaukė savo saulės valtimi per požeminį pasaulį Duatą, Apepis bandydavo jį sunaikinti ir sutrikdyti saulės patekėjimą. Apepis norėjo pasinerti į amžinąją tamsą, užgesinti saulę ir taip sukelti chaosą visame pasaulyje. Kiekvieną rytą saulė grįždavo, o tai reiškė, kad Ra sugebėdavo nugalėti Apepį, bet ši kova buvo amžina ir niekada nesibaigė.
Nors Apepis simbolizavo blogį ir chaosą, jis taip pat atliko svarbų vaidmenį Egipto religijoje. Jo egzistavimas padėjo pabrėžti „Ma’at“ svarbą – harmonijos ir tvarkos palaikymą pasaulyje. Egiptiečiai tikėjo, kad jų kasdienė veikla ir religinės apeigos prisidėjo prie Ra pergalės prieš Apepį, nes kiekvienas tvarkingas veiksmas ir teisingas gyvenimo būdas padėdavo stiprinti kosminę tvarką.
Religinės apeigos, skirtos Ra pergalėms prieš Apepį, buvo atliekamos siekiant užtikrinti saulės patekėjimą ir dienos pradžią. Egipto šventikai vykdydavo ritualus, kuriuose Apepis buvo simboliškai sunaikinamas. Jie pjaustydavo jo atvaizdus, degindavo ar kartais tiesiog užkeikdavo jo vardą, kad apsaugotų pasaulį nuo jo chaotiškos įtakos. Šie ritualai buvo esminė egiptiečių kasdienio gyvenimo dalis, nes be saulės, be Ra pergalės, viskas pasaulyje suirtų.
Egipto mitologijoje Apepis dažnai siejamas su naktimi, audromis ir tamsa. Jis buvo laikomas bedugniu, kuris tykojo požeminiame pasaulyje ir laukė progos pulti Ra bei jo valtį, vadinamą „Mandjet“. Egiptiečiai tikėjo, kad Apepio buvimas buvo atsakingas už saulės užtemimus, nes kai saulė dingdavo, tai reikšdavo, kad Apepis laikinai sustabdė Ra.
Nors Apepis buvo pagrindinis antagonistinis dievas, jo buvimas nebuvo beprasmiškas. Jis įkūnijo chaosą, bet kartu priminė žmonėms, kad tvarka ir harmonija turi būti nuolat saugomi. Tai, kad Ra kasdien sugebėdavo nugalėti Apepį, buvo ne tik saulės atgimimo simbolis, bet ir kasdienis priminimas, kad gyvenimas yra nuolatinė kova tarp šviesos ir tamsos, tvarkos ir chaoso.
Egiptiečiai Apepio mitą naudojo kaip paaiškinimą visiems blogiams pasaulyje – ligoms, karams, nesėkmėms – kurie buvo laikomi chaoso jėgų pasireiškimu. Bet svarbiausia buvo jų tikėjimas, kad nors chaosas egzistuoja, jis niekada negali visiškai nugalėti tvarkos, nes dieviškosios jėgos, tokios kaip Ra, nuolat kovoja už pasaulio harmoniją.
Apepis yra ne tik chaoso simbolis, bet ir Egipto mitologijos esminė figūra, parodanti amžiną kovą tarp gėrio ir blogio, tarp šviesos ir tamsos, tarp tvarkos ir chaoso. Jo egzistavimas tik dar labiau pabrėžė egiptiečių tikėjimo ir ritualų svarbą, nes kiekvienas jų veiksmas prisidėjo prie Ra pergalės ir pasaulio išsaugojimo.