Anubis – vienas garsiausių ir mistiškiausių senovės Egipto dievų, glaudžiai susijęs su mirtimi, laidotuvių ritualais ir pomirtiniu gyvenimu. Jis buvo vaizduojamas kaip žmogus su šakalo galva arba kartais kaip šakalas, ir ši forma atspindėjo jo globojamą sritį – kapavietes, kur šakalai dažnai buvo pastebimi besikapstantys. Anubio funkcija Egipto mitologijoje ir religijoje buvo itin svarbi, ypač kalbant apie mirusiųjų pasaulį ir sielų teismą.
Anubis, kaip mirties ir laidotuvių globėjas, turėjo keletą pagrindinių vaidmenų. Visų pirma, jis buvo atsakingas už kūno balzamavimą, ritualą, be kurio nebuvo galima tinkamai pasiruošti pomirtiniam gyvenimui. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad mirusysis turi būti paruoštas ilgai kelionei į pomirtinį pasaulį, o Anubis buvo tas, kuris vadovavo šiam procesui, užtikrindamas, kad kūnas būtų tinkamai paruoštas ir apsaugotas nuo puvimo. Dėl šios funkcijos jis taip pat buvo siejamas su mumifikacija, ir būtent Anubis buvo tas, kuris pirmą kartą atliko šį ritualą, pagal mitą padėdamas Ozirio kūną atkurti po jo nužudymo.
Anubis taip pat buvo sielų globėjas ir vedlys po mirties. Jis ne tik padėdavo mirusiesiems patekti į pomirtinį pasaulį, bet ir dalyvaudavo jų teisme. Egipto religijoje tikėta, kad mirusieji turėjo praeiti teismą, kur buvo vertinama jų sielos tyrumas ir teisingumas. Anubis čia atliko svarbų vaidmenį – jis svėrė mirusiojo širdį prieš „Ma’at“ plunksną, kuri simbolizavo teisingumą ir tiesą. Jei širdis buvo lengvesnė nei plunksna, tai reiškė, kad siela buvo tyra ir galėjo tęsti kelionę į palaimintąjį pomirtinį gyvenimą. Jei širdis buvo sunkesnė, siela buvo sunaikinta.
Anubio globojamos laidotuvių apeigos ir pomirtinio gyvenimo procedūros buvo gyvybiškai svarbios egiptiečių religijoje. Tikint pomirtiniu gyvenimu, visos šios ceremonijos turėjo užtikrinti, kad mirusysis patektų į amžinąjį gyvenimą su visa pagarba ir pasiruošimu. Be to, Anubis buvo tas, kuris apsaugojo mirusiojo kūną nuo kapo plėšikų ir kitų pavojų, todėl žmonės garbino jį ne tik kaip laidotuvių globėją, bet ir kaip mirusiųjų ramybės sergėtoją.
Laikui bėgant, Anubio vaidmuo šiek tiek pasikeitė. Ankstyvojoje Egipto religijoje jis buvo vienas svarbiausių pomirtinio gyvenimo dievų, tačiau vėliau jį išstūmė Oziris, kuris tapo pagrindiniu pomirtinio pasaulio dievu. Nepaisant to, Anubis liko svarbus kaip laidotuvių ir mumifikacijos dievas, o jo garbinimas neišnyko per visą Egipto istoriją.
Anubio įvaizdis ir jo ryšys su pomirtiniu gyvenimu taip pat turėjo ilgalaikį poveikį ne tik Egipto kultūrai, bet ir vėlesnėms civilizacijoms bei mitologijoms. Jo simbolis – šakalo galva – liko vienas žymiausių senovės Egipto dievų vaizdinių, o jo vaidmuo kaip mirusiųjų vedlio ir teisingumo sergėtojo buvo giliai įsišaknijęs egiptiečių religiniuose įsitikinimuose.
Anubis yra ne tik laidotuvių dievas, bet ir simbolis teisingumo, apsaugos ir vedimo į amžinąjį gyvenimą. Jis atspindi egiptiečių požiūrį į mirtį ne kaip pabaigą, bet kaip pereinamąjį procesą, kurį reikia atlikti su pagarba, ritualais ir dieviška globa.