Andajus (arba Andojas) – viena iš mažiau žinomų dievybių senovės lietuvių mitologijoje, nors jo paminėjimai randami kai kuriuose senoviniuose šaltiniuose. Pirmą kartą šis dievas paminėtas 15 amžiaus kronikose ir šaltiniuose, ypač Teodoriko, Vygando Marburgiečio ir kitų kronikose. Jis buvo laikomas aukščiausiu dievu arba viena iš aukščiausių dievybių, galbūt susijęs su dangaus ir šviesos jėgomis, nors jo konkrečios funkcijos ir vaidmenys nėra iki galo aiškiai apibrėžti.
Andajus šaltiniuose
Istoriniuose šaltiniuose apie lietuvių religiją Andajus dažnai minimas greta kitų dievų, tokių kaip Perkūnas, Žemyna, Žvorūna, ir jis apibūdinamas kaip aukščiausias dievas. Vokiečių kronikininkai rašė apie tai, kad lietuviai garbino Andajų kaip visų dievų valdovą, nors tai gali būti vėlesnių šaltinių interpretacija, kai bandyta priskirti lietuvių religijai panašumų su krikščioniškuoju monoteizmu. Nors Andajus nebuvo toks gerai žinomas kaip, pavyzdžiui, Perkūnas, jo paminėjimas šaltiniuose rodo, kad jis turėjo tam tikrą svarbą senovės lietuvių religijoje.
Dievo Andajaus funkcijos
Nors nėra daug duomenų apie Andajaus konkrečias funkcijas, remiantis jo pavadinimu ir vieta šaltiniuose, galima spėti, kad jis buvo siejamas su aukštesnėmis dvasinėmis jėgomis, galbūt dangaus dievybėmis ar šviesos simboliais. Kadangi jis minimas kaip aukščiausias dievas, galima manyti, kad jis turėjo tam tikrą pasaulio kūrėjo arba visatos valdovo funkciją, tačiau trūksta išsamesnių mitų ar pasakojimų apie tai, kokias jėgas jis kontroliavo.
Lietuvių mitologijoje dažnai pasitaiko dangiškosios ir žemiškosios jėgos dualizmo, todėl Andajus galėjo būti dievas, susijęs su dieviškuoju, kosminiu pasauliu, galbūt kaip aukščiausia jėga, veikianti virš kitų dievų.
Andajaus reikšmė
Kadangi Andajaus paminėjimai yra reti, o jo kulto praktikos nėra gerai dokumentuotos, jo reikšmė lietuvių religijoje yra miglota. Tačiau jo kaip aukščiausio dievo minėjimas rodo, kad jis galėjo turėti ypatingą vietą senovės lietuvių pasaulėžiūroje. Andajaus vardas ir jo apibūdinimas kaip aukščiausio dievo galėjo būti tam tikros bendros indoeuropietiškos tradicijos dalis, kurioje aukščiausias dievas dažnai būdavo siejamas su dangumi, tvarka ir visatos kūrimu.
Išvados
Nors apie Andajų yra labai mažai išlikusių informacijos, jo paminėjimas kronikose kaip aukščiausio dievo leidžia manyti, kad senovės lietuviai turėjo tam tikrą supratimą apie visatos tvarką ir aukščiausią dieviškąją jėgą, kuri galėjo būti siejama su Andajumi. Andajus, kaip ir daugelis kitų lietuvių mitologijos dievų, simbolizuoja senąją dvasinę pasaulėžiūrą, kurios fragmentai išliko šaltiniuose ir mituose.