Didžioji Paryžiaus mečetė (La Grande Mosquée de Paris) yra viena svarbiausių islamo religijos šventovių Prancūzijoje. Ji įsikūrusi Paryžiaus centre, netoli Lotynų kvartalo ir Botanikos sodo. Mečetė buvo atidaryta 1926 metais, praėjus vos keletui metų po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Jos statyba buvo Prancūzijos padėkos ženklas šimtams tūkstančių musulmonų karių iš Prancūzijos kolonijų, kurie kovėsi ir žuvo kare gindami Prancūziją.
Mečetės architektūra įkvėpta tradicinės maurų architektūros, su stipriai išreikštomis islamo menų įtakomis. Pastatas sukonstruotas laikantis Andalūzijos stiliaus, kuriame dominuoja sudėtingi ornamentai, arkiniai langai ir rankomis iškalti raštai ant sienų. Ypač įspūdinga yra mečetės 33 metrų aukščio minaretė, kurios stilius atkartoja Maroko minarečių dizainą. Viduje mečetė turi puikų sodą su fontanais, o interjerą puošia spalvingos keramikinės plytelės, mozaikos ir subtiliai išraižytos medinės lubos, kurios atspindi arabų meno tradicijas.
Per savo istoriją Didžioji Paryžiaus mečetė buvo ne tik maldos namai, bet ir svarbus bendruomenės centras. Antrojo pasaulinio karo metu ši mečetė taip pat atliko ypatingą vaidmenį, slapta teikdama prieglobstį žydams, siekiantiems išvengti nacių persekiojimo. Tai laikoma vienu iš mažai žinomų, bet reikšmingų Paryžiaus mečetės istorijos aspektų.
Mečetė yra atvira ne tik musulmonams, bet ir plačiajai visuomenei, leidžiantiems lankytojams tyrinėti jos nuostabų dizainą ir pasimėgauti ramiu vidiniu sodu. Be to, ši mečetė turi hamamą (tradicinę turkišką pirtį), arbatinę ir restoraną, kuriuose lankytojai gali paragauti tradicinės Šiaurės Afrikos virtuvės patiekalų. Taip mečetė tampa ne tik religine, bet ir kultūrine traukos vieta Paryžiuje.
Didžioji Paryžiaus mečetė išlieka svarbi ne tik dėl savo istorinės reikšmės, bet ir kaip taikos, dialogo ir kultūrų suartėjimo simbolis viename iš pasaulio kultūros centrų.