Mutas, viena iš senovės Egipto dievybių, buvo galinga ir gerbiama deivė, dažnai laikoma motinos dievybe bei aukščiausia moterimi Egipto panteone. Jos vardas reiškia „motina“, ir ji buvo vaizduojama kaip kūrėja, gimdytoja, atnešanti gyvybę ir palaikanti kosmoso tvarką. Mutos vardas gali būti siejamas su „mothership“ idėja – ji buvo laikoma simboline visų būtybių motina, atsakinga už gyvybės atsiradimą ir jos tęstinumą.
Muta buvo glaudžiai susijusi su kitomis Egipto dievybėmis, o tai padėjo sustiprinti jos reikšmę religijoje. Ji dažnai buvo laikoma saulės dievo Amono žmona ir dievo Chonsu motina, todėl ji buvo svarbiausia dievų šeimos dalis. Šventuose raštuose ir kitose religinėse apeigose ji buvo gerbiama kaip „Amono akies“ įsikūnijimas – dieviškasis simbolis, susijęs su galia ir apsauga. Kaip Amono žmona, ji taip pat dalyvavo Amono ir šventyklų religiniuose ritualuose, ypač Karnako šventykloje, kur jai buvo dedikuota šventykla, vienas didžiausių kulto centrų Senovės Egipte.
Mutos simbolis dažnai buvo grifas, o pati deivė vaizduota kaip moteris, nešanti grifo arba dvigubą karūną su ureu (gyvate, simbolizuojančia karališkąją valdžią). Grifas, paukštis, buvo susijęs su dangaus deivėmis ir laikomas apsaugos simboliu. Muta buvo suvokiama kaip dieviškoji valdžia, galinti suteikti tiek apsaugą, tiek bausmę, o tai sustiprino jos autoritetą senovės egiptiečių religijoje.
Jos kultas tapo ypač svarbus Naujajame Karalystėje (apie 1550–1069 m. pr. Kr.), kai Amonas ir jo šeima tapo dominuojančiais dievais Egipto religijoje. Karnako šventykla Tėbuose tapo pagrindiniu Mutos kulto centru, kur buvo atliekami ritualai, skirti pagerbti ją kaip pagrindinę dievybę. Šiuose ritualuose buvo naudojamos aukos, himnai ir ceremonijos, skirtos išlaikyti tvarką, taiką ir harmoniją visoje šalyje. Muta taip pat buvo garbinama kaip deivė, galinti atkurti tvarką pasaulyje po chaoso.
Religiniai tekstai ir himnai, skirti Mutai, pabrėžia jos galingą ir motinišką prigimtį. Viename iš himnų Karnake sakoma: „Tu, didi dieviškoji motina, kuri sukuria viską, kas gyva; tu, kuri palaikai dangaus ir žemės tvarką savo galia ir švelnumu.“ Šis tekstas atspindi Mutos kaip globėjos vaidmenį, taip pat jos svarbą dieviškosios tvarkos palaikymui.
Muta taip pat gali būti siejama su motiniškumo ir vaisingumo idėjomis, jos gerbimas buvo skirtas dieviškam gyvenimo tęstinumo užtikrinimui. Dėl savo ryšių su aukščiausiais Egipto dievais, Muta buvo ne tik gerbiama, bet ir baiminama, nes jos galia galėjo nulemti tiek sėkmę, tiek nesėkmę visuomenėje.