Meretsegerė buvo senovės Egipto dievybė, susijusi su Vakarų Tėbų teritorija ir Karalių slėniu, kur buvo palaidoti Egipto faraonai ir didikai. Jos vardas reiškia „Ji, kuri myli tylą“, o tai atspindi jos glaudų ryšį su kapavietėmis ir dvasiniu pasauliu. Ši deivė buvo gerbiama ypač amatininkų, statytojų ir kapų saugotojų, kurie dirbo Deir el-Medinos gyvenvietėje netoli Karalių slėnio. Ji atliko ne tik apsauginės globėjos, bet ir bausmės vykdytojos vaidmenį.
Meretsegerė buvo dažnai vaizduojama kaip kobra arba su žmogaus galva ir gyvatės kūnu. Šis gyvatės įvaizdis buvo svarbus, nes gyvatės buvo laikomos šventais gyvūnais, simbolizuojančiais apsaugą ir dieviškąją galią. Gyvatė kaip simbolis turėjo dvigubą reikšmę: ji galėjo būti tiek globėja, tiek kerštinga būtybė, atspindinti Meretsegerės vaidmenį kaip teisingumo vykdytoją. Ji buvo atsakinga už tuos, kurie nepagarbiai elgėsi su kapais ar kapavietėmis.
Šios deivės kultas susiformavo Tėbuose, kur buvo svarbi vietinė dievybė, saugojusi kapų slėnius nuo plėšikų ir kitų pavojų. Meretsegerės kulto centras buvo jos asocijuotas su Piramide kalnu, stūksančiu virš Karalių slėnio, kuris buvo laikomas šventu ir globojančiu vietą, kur buvo palaidoti Egipto didikai. Kalnas tapo Meretsegerės simboliu, o tai dar labiau pabrėžė jos ryšį su mirusiųjų pasauliu.
Religiniu požiūriu Meretsegerė buvo svarbi kaip teisingumo ir atgailos dievybė. Ji ne tik saugojo kapus, bet ir baudė tuos, kurie pažeidė dieviškąsias taisykles ar vogė iš kapų. Tuo pačiu metu ji buvo ir atleidimo dievybė – jei žmogus gailėdavosi savo nuodėmių ir atgailaudavo, Meretsegerė galėjo jį išgydyti nuo ligų ar bausmių, kurias pati jam skyrė. Tai rodo, kad egiptiečiai ją laikė tiek bausmės, tiek užuojautos įsikūnijimu.
Meretsegerės reikšmė senovės Egipto religijoje taip pat susijusi su gyvenimo ir mirties ciklais. Ji simbolizavo ramybę ir tylą, kurios reikia mirusiųjų sieloms poilsio metu, ir drauge priminė apie gamtos ir dvasinio pasaulio galybę. Gyvatės įvaizdis taip pat turėjo ryšį su gyvybės atgimimu, nes gyvatės keičia odą, todėl buvo laikomos atsinaujinimo simboliu. Tokiu būdu Meretsegerė buvo tarsi tiltas tarp gyvenimo ir mirties, suteikdama apsaugą tiems, kurie gerbė senovės tradicijas ir saugojo šventuosius kapus.
Nors Meretsegerės kultas buvo labiau vietinio pobūdžio ir neturėjo tokio plataus paplitimo kaip kitų Egipto dievybių, ji buvo labai svarbi Tėbų regione, ypač tiems, kurie dirbo kapaviečių statyboje ir palaikė ryšį su mirusiųjų pasauliu. Tai rodo, kad Meretsegerė buvo neatsiejama Egipto kapų kultūros ir amatininkų religinio gyvenimo dalis, kur dievų ir žmonių santykiai buvo pagrįsti abipuse pagarba, bausmėmis ir atleidimu.