Izidė (dar žinoma kaip Aset ar Eset) yra viena iš svarbiausių ir plačiausiai garbintų dievybių senovės Egipto mitologijoje. Ji buvo meilės, motinystės, magijos ir gydymo deivė, globojanti šeimą ir atsidavimą. Izidės kultas peržengė Egipto ribas ir plito per visą senovės pasaulį, įskaitant Graikiją ir Romą, tapdamas tarptautine religine figūra.
Mitologinė kilmė ir šeima
Izidė buvo Osirio sesuo ir žmona, taip pat Seto ir Neftidės sesuo. Ji buvo Horo motina. Kartu su savo vyru Osiriu ir sūnumi Horu Izidė sudarė pagrindinę Egipto dievybių triadą. Šios dievybės buvo glaudžiai susijusios su valdžia, mirtimi ir atgimimu, o jų mitai tapo esminiai Egipto religijai ir pomirtinio gyvenimo sampratai.
Pagal Egipto mitologiją, Izidė tapo viena iš galingiausių dievybių po to, kai išgelbėjo ir atkūrė savo vyrą Osirį. Pasak mitų, Osirį nužudė jo brolis Setas, norėdamas užgrobti valdžią Egipte. Setas supjaustė Osirio kūną ir išmėtė jo dalis po visą Egiptą. Izidė, vedama gilaus sielvarto ir meilės, ėmė ieškoti savo vyro kūno dalių ir sugebėjo jas surinkti bei prikviesti Osirį atgal į gyvenimą, nors jis tapo pomirtinio pasaulio valdovu.
Ši istorija parodo Izidę kaip atsidavusios žmonos ir motinos simbolį. Jos pastangos atkurti Osirį pabrėžė jos magiškas galias ir sugebėjimą atgaivinti gyvybę. Tai sustiprino jos, kaip gyvybės ir mirties tarpininkės, vaidmenį Egipto mitologijoje.
Izidė ir Horas
Izidė taip pat buvo Horo, dangaus dievo, motina. Horas, atkeršijęs už savo tėvą Osirį ir nugalėjęs Setą, tapo teisėtu Egipto valdovu. Ši mitologinė kova dėl sosto tarp Horo ir Seto tapo simboliu gėrio ir blogio, teisingumo ir chaoso kovos. Izidė šioje istorijoje buvo Horo globėja ir gynėja, sauganti jį nuo Seto, kol jis užaugo ir tapo pakankamai stiprus kovoti už Egipto sostą.
Izidės kultas ir jos vaidmuo religijoje
Izidė buvo žinoma kaip viena galingiausių deivių, turėjusi nepaprastą magišką galią. Ji buvo laikoma magijos ir burtų deive, galinčia gydyti ligas, apsaugoti žmones ir atnešti atgimimą. Dėl savo gebėjimo gydyti ir atgaivinti, Izidė buvo garbinama kaip gydymo ir globėjos deivė.
Izidės kultas buvo plačiai paplitęs visame Egipte, o vėlesniais laikais – ir už Egipto ribų. Ji buvo garbinama ne tik kaip meilės ir šeimos globėja, bet ir kaip universali deivė, susijusi su derlingumu, dangaus ir žemės sąveika bei moteriškos galios šaltiniu. Jos garbintojai tikėjo, kad Izidė gali apsaugoti ne tik gyvuosius, bet ir mirusiuosius pomirtiniame gyvenime.
Izidės kultas klestėjo ne tik Egipte, bet ir helenistiniu bei romėnų laikotarpiu. Graikai ir romėnai asimiliavo Izidės kultą ir garbino ją kaip universalią motinystės, magijos ir vaisingumo dievę. Jos šventovės buvo statomos daugelyje senovės pasaulio vietų, ir ji buvo ypač gerbiama jūreivių, kurie meldėsi Izidei, prašydami apsaugos kelionėse. Jos šventės ir ritualai, skirti derlingumui ir atgimimui, tapo itin svarbūs ne tik Egipte, bet ir platesniame senovės Viduržemio jūros regione.
Izidės vaizdavimas
Izidė dažniausiai vaizduojama kaip moteris, dėvinti karūną su saulės disku ir karvės ragais. Kartais ji vaizduojama su kūdikiu Horu ant rankų, pabrėžiant jos motiniškumą ir ryšį su gyvybės suteikimu. Šis vaizdavimas primena krikščioniškąjį Marijos ir kūdikio Jėzaus atvaizdą, ir yra manoma, kad Izidės kultas turėjo įtakos ankstyvosioms krikščionybės motinystės ir šventumo idėjoms.
Izidė taip pat kartais buvo vaizduojama su išskleistais sparnais, pabrėžiant jos apsauginę prigimtį. Tokie atvaizdai dažnai buvo naudojami laidotuvių tekstuose ir kapavietėse, siekiant užtikrinti mirusiųjų apsaugą pomirtiniame pasaulyje. Izidė buvo laikoma globėja tų, kurie keliauja į pomirtinį pasaulį, ir padėdavo sieloms pasiekti amžinąjį gyvenimą.
Izidės įtaka ir paveldas
Izidė tapo viena iš nedaugelio Egipto dievybių, kurių kultas ne tik išgyveno Egipto civilizacijos pabaigą, bet ir plėtėsi toliau. Helenistiniu laikotarpiu ir romėnų eroje Izidė buvo garbinama visame Viduržemio jūros regione, įskaitant Graikiją, Italiją ir kitus romėnų valdomus kraštus. Jos kultas išliko stiprus iki pat Romos imperijos krikščionėjimo, kai jos garbinimas buvo uždraustas.
Izidė buvo laikoma universalia deive, simbolizuojančia meilę, šeimą, gydymą ir atgimimą, ir jos įtaka jaučiama iki šiol. Kai kurie mokslininkai mano, kad Izidės mitologija, ypač jos, kaip motinos ir globėjos, vaidmuo, galėjo paveikti krikščioniškąjį Marijos, Jėzaus motinos, vaizdavimą. Taip pat Izidės magija ir sugebėjimas gydyti buvo svarbūs elementai vėlesnėse mistinėse ir okultinėse tradicijose.
Izidė yra viena iš universaliausių ir galingiausių Egipto dievybių, simbolizuojanti meilę, magiją, motinystę ir globą. Ji buvo gyvybės ir atgimimo šaltinis, saugojo šeimą ir padėjo sieloms po mirties. Izidės kultas klestėjo per šimtmečius ir turėjo didelę įtaką ne tik Egipto religijoje, bet ir kitose senovės pasaulio kultūrose. Jos mitai apie meilę, atsidavimą ir atgimimą išlieka vieni iš svarbiausių Egipto mitologijos pasakojimų.