Anuketė, dar žinoma kaip Anukis arba Anqet, buvo senovės Egipto deivė, siejama su vandens šaltiniais, ypač Nilo upe, ir derlingumu. Ji dažniausiai garbinta aukštutiniame Egipte, ypač tose vietovėse, kur Nilas teka iš Nubijos į Egiptą, kas yra reikšminga, nes šios vietos buvo gyvybiškai svarbios tiek vandens tiekimui, tiek Egipto kultūros ir religijos plėtrai. Anuketė buvo viena iš trijų dievų, kurie sudarė Elefantinos trejybę kartu su savo tėvu Chnumu, Nilo vandens dievu, ir motina Satis, kitokia deive, siejama su Nilu ir vandens srautais.
Anuketės, kaip deivės, vaidmuo buvo susijęs su derlingumu ir gyvybės suteikimu per vandenį. Nilas buvo gyvybiškai svarbus Egipto visuomenei – ne tik dėl to, kad jis teikė vandens žemdirbystei ir gėrimui, bet ir dėl to, kad kiekvienais metais prasidedantis potvynis užtvindydavo aplinkines žemes, jas paversdamas derlingomis. Anuketė buvo laikoma globėja šių gyvybiškai svarbių potvynių, todėl jai buvo meldžiamasi siekiant užtikrinti gausų derlių ir gerą vandens tiekimą.
Dažniausiai Anuketė buvo vaizduojama kaip moteris, dėvinti ilgas sukneles ir galvos apdangalą, papuoštą nendrėmis ar plunksnomis, simbolizuojančiomis jos ryšį su vandeniu ir gamta. Kartais ji buvo vaizduojama laikanti ankh simbolį, kuris reiškė gyvybę, dar labiau pabrėžiant jos, kaip gyvybės teikėjos per vandenį, funkciją.
Religiniai ritualai, susiję su Anukete, buvo sutelkti į vandens šventinimą ir potvynio globą. Egipte žmonės ypač garbino Nilo potvynius, o jų sėkmė buvo glaudžiai susijusi su dieviškuoju palankumu. Anuketė, kaip deivė, tiesiogiai kontroliavo Nilo srautus ir užtikrino, kad vanduo tekėtų taip, kad jis būtų naudingas žemei ir žmonėms. Ji taip pat buvo siejama su išmintimi ir kūrybingumu, nes vanduo ne tik suteikia gyvybę, bet ir yra jėga, kuri formuoja žemę ir palaiko civilizacijas.
Anuketė dažniausiai buvo garbinama aukštutiniame Egipte, ypač Elefantinos saloje, kur buvo šventykla, skirta jai ir kitiems Nilo dievams. Anksčiau vykdavo festivaliai, skirti jai pagerbti, vadinami „Nilo potvynio švente“. Šio festivalio metu žmonės aukojo maistą ir gėrimus, ypač meldėsi už sėkmingą potvynį, nes nuo jo priklausė Egipto gyventojų išlikimas.
Be to, Anuketė buvo laikoma globėja tų, kurie kerta Nilo vandenis. Keliautojai ir laivavedžiai dažnai šaukėsi jos apsaugos, nes Nilas, nepaisant savo naudos, buvo ir pavojingas su srovėmis ir potvyniais. Jos globėjiška jėga užtikrino ne tik derlingumą, bet ir saugias keliones vandeniu.
Anuketė buvo deivė, simbolizuojanti Nilo svarbą Egipto gyvenimui, derlingumui ir gyvybei. Jos vaidmuo religijoje buvo itin svarbus, nes vanduo buvo pagrindinis Egipto civilizacijos šaltinis. Ji ne tik kontroliavo potvynius, bet ir globodavo žmones, užtikrindama, kad vandens gausybė atneštų derlių ir išsaugojo jų gyvenimus nuo sausros bei kitų pavojų.