Danieliaus malda yra viena iš svarbiausių maldų, randamų Danieliaus knygoje (Danieliaus 9:4-19). Ši malda, kurią Danielius ištaria po to, kai išmoksta apie savo tautos ateitį ir bausmę, išsiskiria kaip galinga išpažintinė malda, prašanti Dievo atleidimo ir pagalbos.
Danieliaus maldos aprašymas:
Danieliaus 9:4-19 apima šiuos pagrindinius elementus:
- Pagalbos ir atleidimo prašymas:
- Danielius kreipiasi į Dievą, pripažindamas, kad Izraelio tauta yra nuodėminga ir nusidėjusi prieš Dievą. Jis prašo Dievo atleidimo ir malonės dėl jų nuodėmių ir prašo pagalbos, kad Dievas išgelbėtų juos nuo savo pykčio ir bausmės.
- Dievo didybė ir ištikimybė:
- Danielius pripažįsta Dievo didybę, teisingumą ir ištikimybę. Jis pažymi, kad Dievas yra teisingas, o Izraelio tauta yra kalta, ir kad jie nusipelnė bausmės, tačiau tikisi, kad Dievas vis tiek bus gailestingas.
- Izraelio nuodėmės ir bausmės:
- Danielius išreiškia apgailestavimą dėl Izraelio nuodėmių ir jų atvedimo į nelaisvę. Jis pripažįsta, kad tautos nuodėmės ir netikėjimas Dievu yra pagrindinės priežastys, kodėl jie patyrė bausmę ir kančias.
- Prašymas dėl Jeruzalės ir šventyklos:
- Maldos pabaigoje Danielius ypatingai kreipiasi į Dievą dėl Jeruzalės miesto ir šventyklos. Jis prašo, kad Dievas grąžintų šventumą Jeruzalėje ir vėl padarytų jį savo malonės ir dieviškumo centru.
Citatos iš Danieliaus maldos:
- Danieliaus 9:4-6: „Ir aš maldavausi Viešpatį, savo Dievą, ir išpažinau, sakydamas: „Viešpatie, Didysis ir baisus Dievas, laikantis sandoros ir gailestingumo tiems, kurie jį myli ir laikosi jo įsakymų! Nusidėjome ir elgėmės blogai, nedorai ir maištavome, ir mūsų vyrai nepakluso tavo įsakymams ir teisėms;“
- Danieliaus 9:8-9: „O Viešpatie, mūsų gėda apima mūsų karalius, mūsų vadovus ir mūsų tėvus, kurie nusidėjo prieš tave. Viešpatie, mūsų Dievas, yra mūsų gailestingumas ir atleidimas, nors mes ir nusikaltome prieš tave.“
- Danieliaus 9:16-17: „Viešpatie, pagal visą savo teisumą ir savo didžiuosius gailestingumo darbus, pasigailėk savo miestui, Jeruzalei, ir tavo šventajam kalnui. Įklausykis, Dievas mano, į savo tarnų maldas ir į jų prašymus. Nežiūrėk į mūsų nuodėmes, bet į savo didžiąją malonę.“
- Danieliaus 9:19: „Viešpatie, klausyk, Viešpatie, atleisk! Viešpatie, išgirsk ir veik! Neatidėk, dėl savo paties garbės, mano Dievas, nes tavo vardas vadinamas ant tavo miesto ir tavo žmonių.“
- Išpažintinė malda:
- Danieliaus malda yra gili išpažintinė malda, kurioje pripažįstamos tautos nuodėmės ir prašoma Dievo atleidimo ir pagalbos.
- Apgailestavimas ir gailestingumas:
- Malda rodo didelį apgailestavimą dėl nuodėmių ir išreiškia tikėjimą Dievo gailestingumu ir atleidimu, nepaisant tautos kaltės.
- Praėjimo ir atsinaujinimo prašymas:
- Danielius prašo Dievo atnaujinti Jeruzalę ir šventyklą, rodančią ilgalaikį tikėjimą ir viltį, kad Dievas atkurs Jo šventą vietą ir padės savo tautai.
Danieliaus malda yra pavyzdys, kaip tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu gali būti išreiškiami maldoje, prašant atleidimo ir pagalbos net ir sunkiausiose situacijose.
Štai visa Danieliaus malda pagal Danieliaus knygą (Danieliaus 9:4-19):
Danieliaus 9:4-19 (Naujoji Testamentinė Versija):
- Ir aš maldavausi Viešpatį, savo Dievą, ir išpažinau, sakydamas: „Viešpatie, Didysis ir baisus Dievas, laikantis sandoros ir gailestingumo tiems, kurie jį myli ir laikosi jo įsakymų!
- Nusidėjome ir elgėmės blogai, nedorai ir maištavome, ir mūsų vyrai nepakluso tavo įsakymams ir teisėms;
- nei klausėme tavo tarnų, pranašų, kurie kalbėjo tavo vardu mūsų karaliams, mūsų vadovams, mūsų tėvams ir visam žmonių kraštui.
- Viešpatie, teisumas yra tau, o mums – gėda, kaip ir šią dieną, vyrams iš Judejos ir Jeruzalės gyventojams, visiems Izraelio žmonėms, net arčiau ir toliau esančioms šalims, visose, kuriose išsibarsčiusi tavo tauta, dėl visų nusikaltimų, kuriuos jie padarė prieš tave.
- Viešpatie, gėda apima mūsų karalius, mūsų vadovus ir mūsų tėvus, kurie nusidėjo prieš tave.
- Viešpatie, mūsų Dievas, yra mūsų gailestingumas ir atleidimas, nors mes ir nusikaltome prieš tave.
- Ir nesilaikėme Viešpaties, mūsų Dievo, balsų, kad vaikščiotume jo įstatymuose, kuriuos jis mums davė per savo tarnus, pranašus.
- Visa Izraelio tauta peržengė tavo įstatymus ir atidavė netikėjimui ir nepagarbai. Ir dėl šios priežasties prakeiksmas ir priesaikos, įrašytos Mozės įstatyme, atėjo ant mūsų ir ant mūsų vadovų, kurie mus nuvedė į nelaisvę.
- Jis įvykdė savo žodį, kurį buvo pasakęs prieš mus ir mūsų teisėjams, kurie mus teisė. Tiek, kiek buvo galima matyti, jis padarė su mumis ir su mūsų kraštu, ir dabar atėjo laikas išpildyti viską, kas buvo parašyta.
- Kaip buvo parašyta Mozės įstatyme, visa ši nelaimė užklupo mus, tačiau mes nesikreipėme į Viešpatį, savo Dievą, ir nesusitaikėme su jo išklausymu.
- Viešpatie, jis laikėsi savo teisumo, bet mes nenorėjome paklusti.
- Viešpatie, mūsų Dievas, tu išvedei savo tautą iš Egipto žemės galybės ir padarei stebuklus, kaip matėme šią dieną; tačiau mes nusidėjome ir nesielgėme pagal tavo įstatymus.
- Viešpatie, pagal visą savo teisumą ir savo didžiuosius gailestingumo darbus, pasigailėk savo miestui, Jeruzalei, ir tavo šventajam kalnui. Įklausykis, Dievas mano, į savo tarnų maldas ir į jų prašymus. Nežiūrėk į mūsų nuodėmes, bet į savo didžiąją malonę.
- Viešpatie, išgirsk! Viešpatie, atleisk! Viešpatie, išgirsk ir veik! Neatidėk, dėl savo paties garbės, mano Dievas, nes tavo vardas vadinamas ant tavo miesto ir tavo žmonių.
Ši malda atspindi Danieliaus gilų apgailestavimą ir jo nuoširdų prašymą Dievui dėl atleidimo ir pagalbos, taip pat jos įtaką visai Izraelio tautai ir Jeruzalės miestui.