“DANGIŠKASIS DVARAS (PAL. LIUITGARDOS MALDA)
alaimintoji Liuitgarda (1291–1348) buvo vienuolė beginė. 1323 m. ji Wittichene (Švarcvaldas, Vokietija) įsteigė pranciškonių tretininkių vienuolyną. Liuitgarda garsėjo ypatingu pamaldumu Kristaus kančiai ir buvo apdovanota mistiniais regėjimais. 1692 m. buvo atrasti nesugedę Liuitgardos palaikai, pradėta domėtis jos gyvenimu. Karmelitas tėvas Musäus, tyrinėdamas raštus apie vienuolę, rado jos maldą „Dangiškasis dvaras“ ir ėmė ją uoliai platinti. Šios maldos dėka daugelis miestų buvo apsaugoti nuo švedų puolimo (pvz., Willingenas Austrijoje, kur gyveno t. Musäus), todėl malda tapo labai populiari. Liuitgardai buvo apreikšta, kokią didžiulę laimę jaučia visi dangaus dvaro gyventojai, mąstydami apie Viešpaties kančią. Dievo įkvėpta, ji sukūrė maldą „Dangiškasis dvaras“, kad kuo daugiau sielų, mąstydamos apie Kristaus gyvenimą ir kančią, patektų į to dvaro palaimą.
Kartą jai apsireiškė Švč. Trejybė ir Mergelė Marija. Dievas Sūnus kalbėjo: „Visus, kas šioje maldoje ieško mano garbės ir šia malda tą garbę didina, aš sulaikysiu nuo visokių nusikaltimų ir bjaurių nuodėmių, suteiksiu jiems daug malonių ir paguodų, nekaltos savo kančios ir karčios mirties malonėmis nuplausiu visas nuodėmes, papuošiu ir praturtinsiu jas visokių dorybių grožiu“. Dievas Šventoji Dvasia kalbėjo: „Visus, kalbančius šią maldą, per mane siųstą žmonijai, ir tuos, už kuriuos ji bus kalbama, aš uždegsiu Dievo meilės ugnimi“. Marija sakė: „Visus, kas kalbės tą maldą, savo tarpininkavimu paskandinsiu begalinių mieliausio mano Sūnaus malonių ir gailestingumo jūroje“. Kitą kartą apsireiškęs Viešpats Jėzus Liuitgardai yra pažadėjęs: „Kas tik tą maldą dievobaimingai kalba, tam iš savo gailestingumo duosiu trisdešimt keturias žmonių sielas, tai yra išgelbėsiu jas nuo amžinos mirties. Kitaip jos mirtų nuodėmėse. Be to, aš dėl jo išleisiu trisdešimt keturias vėles iš skaistyklos. Jam pačiam, kalbančiam tą maldą, aš padauginsiu nuopelnų lyg žolelių, kurių žemėje niekas negali suskaičiuoti. Nors tas žmogus ir būtų pirmiau gyvenęs prieš mano valią, aš jam dovanosiu visas kaltes ir per amžius jų neprisiminsiu, tik tegul pradeda tą maldą su tobulu gailesčiu už savo nuodėmes ir su tvirtu pasižadėjimu pataisyti gyvenimą. Jei toks žmogus tą maldą kalbėdamas mirtų, aš pats ateisiu su savo angelais ir įvesiu jo vėlę į amžinąjį gyvenimą, skambant gražiausioms padėkos giesmėms. Ten jis amžinai linksminsis su mano Motina, nuolatine nusidėjėlių gynėja, ir su visais mano išrinktaisiais“.
„Dangiškojo dvaro“ maldą sudaro tūkstantis poterių („Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui Tėvui“) kiekvienai iš 34 maldos paslapčių. Tačiau pati Liuitgarda patardavo ne vien paskubomis kalbėti 34 000 poterių, o ilgą laiką, netgi visą gyvenimą mąstyti apie tas Kristaus gyvenimo ir kančios paslaptis, rūpinantis pataisyti savo gyvenimą.
Dangiškasis dvaras
Švenčiausias ir gailestingiausias Išganytojau! Visokių malonių šaltini, mūsų maloniausias Jėzau! Iš didelės savo meilės mums Tu palikai vietą savo Tėvo dešinėje; gimei neturte, kad mes Tave pamiltume; vargai ir dirbai, kad mus išplėštum iš piktosios dvasios galybės ir padarytum Dangaus Tėvo vaikais.
Labai gailiuosi, kad aš, toks menkas žemės vabalėlis, ligi šiol taip mažai pažinau begalinę Tavo malonę ir mažai dėkojau už gausius vargus ir kančias, kurias patyrei už mane.
Dėl to aukoju tą maldą švenčiausio Tavo gyvenimo, kančios ir mirties garbei; aukoju už visus metus, dienas ir valandas, kurias praleidai šioje žemėje dėl žmonijos išganymo. Iš visos širdies aukoju visus savo vilties, meilės ir padėkos aktus, tūkstantį kartų padaugintus, kartu su tais, kuriuos su didžiausiu užsidegimu aukojo ir kiekvieną valandą Tau aukoja devyni šventųjų angelų chorai ir visi kūriniai nuo savo pradžios ligi šiol bei Švenčiausioji Mergelė Marija nuo pat savo Nekaltojo Prasidėjimo.
Visus tuos aktus aukoju Tau, Viešpatie, tobulai dėkodamas:
1. už Švč. Mergelės Marijos išrinkimą jos Dievo Motina prieš visus amžius;
2. už Nekaltąjį jos Prasidėjimą ir apsaugojimą nuo gimtosios nuodėmės, kurioje gimsta visi žmonės;
3. už tyriausią nekaltos Tavo Motinos Gimimą, kuris apšvietė pasaulį ir apdovanojo jį dangumi;
4. už Tavo stebuklingą prasidėjimą Šventosios Dvasios veikimu nepalytėtame Tavo išrinktosios Motinos kūne, apreiškus arkangelui Gabrieliui;
5. už pirmąjį Tavo kelią, kurį per kalnus keliavai, paslėptas tyriausiame Tavo Motinos kūne, pas Tavo tetą Elzbietą ir pas jos įsčiose esantį šv. Joną;
6. už šventą Tavo Gimimą prakartėlėje tarp neprotingų gyvulių, kad atėjai didžiausiame varge ir neturėjai kur padėti savo švenčiausios galvos ir kuo sušildyti silpnučių sąnarių;
7. už didelę garbę, kurią gavai iš Trijų Išminčių, ir daug reiškiančias dovanas: auksą, mirą ir smilkalus;
8. už išrinkimą Tavo šventojo Vardo, kurį priėmei kaip žmogus, nusižeminęs ir paklusnus Mozės įstatymui;
9. už švenčiausiąjį Tavo atnašavimą Jeruzalės šventykloje Tavo Motinos rankomis, kaip nurodo Mozės įstatymas;
10. už Tavo gyvenimo pradžioje patirtą žiaurų persekiojimą, kai turėjai bėgti į Egiptą ir ilgai ten likti;
11. už tai, kad mieliausioji Tavo Motina tris dienas su skausmu ieškojo Tavęs ir rado sėdintį tarp mokytojų Jeruzalės šventykloje;
12. už Tavo paklusnumą tėvams ligi trisdešimties metų, kad kaip nusižeminęs vaikas padėdavai jiems įvairiais patarimais;
13. už švenčiausius Tavo pamokymus ir pamokslus, už sunkias ir pavojingas keliones ir apskritai už visus vargus bei darbus mūsų išganymui;
14. už švenčiausią Tavo keturiasdešimties dienų pasninką, už Tavo gundymą ir karštas maldas tyruose;
15. už Tavo didžius ir garsius stebuklus, padarytus norint atversti užkietėjusius žydus;
16. už nuolatinę maldą ir kruviną prakaitą Alyvų sode dėl skaudžios mirties baimės ir kartu tobulo atsidavimo Tėvo valiai;
17. už veidmainišką Judo pabučiavimą, kuriuo jis Tave įdavė į bedievių rankas;
18. už skaudų surišimą kietomis virvėmis ir baisų tąsymą per visą kelią;
19. už gausius neteisingus Ano, Kajafo, Piloto ir Erodo skundus ir melagingus liudijimus prieš švenčiausią Tavo Asmenį;
20. už kankinantį elgesį su Tavimi, begėdiškai tampant Tave nuo vieno neteisingo teisėjo pas kitą;
21. už smarkų mušimą į švenčiausiąjį Tavo veidą, kuriuo buvai išjuoktas vyriausiojo kunigo tarno;
22. už skaudų kraujo praliejimą, kurį iškentėjai plakamas budelių rykštėmis;
23. už Tavo nuogumą ir gėdą, kurią jautei, kai nuplėšus rūbus stovėjai visos minios akivaizdoje pririštas prie stulpo;
24. už išjuokimą, apspjaudymą ir puldinėjimą ant kelių, kuriais Tave niekino bedieviai žydai;
25. už įspaudimą į švenčiausią Tavo galvą erškėčių vainiko, nuo kurio per Tavo veidą lašėjo švenčiausias Tavo kraujas;
26. už gėdingą Tavęs statymą prieš Pilotą, kuris, šaukdamas „Štai žmogus!“, norėjo žmones palenkti Tavęs pasigailėti;
27. už Tau Piloto duotą nuosprendį, už vedimą mirti ir sunkiai nešamą kryžių;
28. už skaudų sutikimą Tavo nuliūdusios Motinos ir kitų moterų, kurios ėjo paskui Tave graudžiai verkdamos;
29. už labai skaudų nuplėšimą Tavo rūbų; už atnaujinimą Tavo kančių ir negailestingą prikalimą prie kryžiaus; už visus ištartus žodžius ir už Tavo mirtį;
30. už garbingą iš numirusių prisikėlimą trečią dieną po kančių, kada pasirodei Marijai Magdalenai, savo mokytiniams, apaštalams ir kitiems;
31. už stebuklingą Tavo žengimą į dangų ir garbingą grįžimą pas savo dangiškąjį Tėvą po baigtos kelionės ir laimėtos pergalės prieš pasaulį ir velnią;
32. už stebuklingą Šventosios Dvasios atsiuntimą apaštalams, mokiniams ir mieliausiai Tavo Motinai Sekminių dieną;
33. už iškilmingą dangaus linksmybę, su kuria Tavo mylima Motina su kūnu ir siela paimta į dangų;
34. už linksmą Švenčiausios Trejybės pagarbinimą danguje, išaukštinant šlovingąją Tavo Motiną virš visų angelų chorų, ir jos vainikavimą dangaus Karaliene.
Už tai ir už visus Tavo Širdies atodūsius bei meilės aktus, mintis, troškimus, maldas mintimis ir žodžiais; už kančią, kurią Tu žemėje kentėjai ir dabar atnaujini Švenčiausiame Sakramente, tūkstantį kartų dėkoju ir nusižeminęs meldžiu: teikis atleisti kaltes man ir visiems, kurie pasivedė mano maldai arba už kuriuos privalau melstis, ir leisk tvirtai pasižadėti Tavo dieviškajai didybei niekados daugiau nebenusidėti.
Meldžiu malonės ištverti iki galo, kad aš ir visi, gyvenantys čia žemėje, naudotųsi Tavo malonėmis, o po vargingo gyvenimo būtų priimti į išrinktųjų skaičių ir galėtų regėti Tavo švenčiausiąjį veidą, kuris gyveni su Dievu Tėvu ir Šventąja Dvasia ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.”