Dangaus Karaliene šviesioji,
angelų Valdove prakilnioji,
gėrio šaknį išdaiginus,
žemei šviesą sugrąžinus.
Tu Mergelė garbingiausia,
džiūgauki, visų gražiausia,
būk sveika, o nuostabioji,
Kristų melsk už mus, meilioji.
Malda „Dangaus Karaliene šviesioji“ yra kreipimasis į Švenčiausiąją Mergelę Mariją, išaukštinant ją kaip Dangaus Karalienę, angelų Valdovę ir nuolatinę užtarėją žmonijai. Ji remiasi Marijos kaip Karalienės ir motiniškos užtarėjos samprata, kuri yra gilios krikščioniškosios tradicijos dalis, bet nėra tiesiogiai minima Biblijoje. Tačiau Marijos vaidmuo kaip Karalienės ir užtarėjos remiasi įvairiais teologiniais ir bibliniais kontekstais, ypač susijusiais su jos dangiškąja motinyste ir artimu ryšiu su Kristumi.
Ką reiškia ši malda?
- „Dangaus Karaliene šviesioji, angelų Valdove prakilnioji“ – Šie žodžiai šlovina Mariją kaip Dangaus Karalienę, kuri valdo angelus ir yra glaudžiai susijusi su dangaus šlovės karalyste. Tai remiasi krikščionių tikėjimu, kad po savo gyvenimo žemėje Marija buvo paimta į dangų ir ten karaliauja kartu su savo Sūnumi, Jėzumi Kristumi, kuris yra Karalius.
- „Gėrio šaknį išdaiginus, žemei šviesą sugrąžinus“ – Čia Marija giriama už tai, kad ji gimdė Jėzų Kristų, „gėrio šaknį“, ir per tai sugrąžino šviesą pasauliui. Tai nuoroda į Marijos svarbą Išganymo istorijoje – per ją į pasaulį atėjo Jėzus, kuris yra pasaulio šviesa ir Išganytojas.
- „Tu Mergelė garbingiausia, džiūgauki, visų gražiausia“ – Šioje dalyje Marija apibūdinama kaip švenčiausia ir gražiausia tarp visų moterų. Tai kreipimasis į jos nekaltybę, šventumą ir dangiškąją šlovę. Tikintieji Marijoje mato pavyzdį tobulos moters ir Dievo tarnaitės.
- „Būk sveika, o nuostabioji, Kristų melsk už mus, meilioji“ – Čia tikintieji prašo Marijos užtarimo, kad ji melstų Jėzų Kristų už juos. Marija laikoma tarpininke tarp žmogaus ir Kristaus, kuri nuolat meldžiasi už nusidėjėlius ir veda juos į Jėzų.
Reikšmė krikščionims:
Krikščionims ši malda išreiškia gilią pagarbą Marijai kaip dangiškajai motinai ir Karalienei. Ji pabrėžia Marijos užtarimo galią ir svarbą tikinčiųjų gyvenime, ypač kaip artimos užtarėjos prieš Dievą. Nors ši malda nėra tiesiogiai bibliniu pagrindu, jos prasmė ir simbolika kyla iš krikščioniškosios tradicijos, kurioje Marija yra garbinama kaip dangiškoji Motina ir nuolatinė globėja.
Marijos kaip Dangaus Karalienės samprata atsirado per Bažnyčios istoriją, remiantis Jėzaus Kristaus karališka galia ir Marijos kaip Jo Motinos svarba. Nors Marijos karališkumas nėra tiesiogiai aprašytas Šventajame Rašte, jis plėtojosi ankstyvosiose Bažnyčios tradicijose. Marijos karališkumą ypač pabrėžė tokie Bažnyčios tėvai kaip šv. Bernardas Klervietis ir šv. Tomas Akvinietis. Bažnyčia 1954 m. popiežiaus Pijaus XII buvo įsteigta šventė „Švenčiausiosios Mergelės Marijos Karalienės“, kuri primena tikintiesiems apie Marijos karališkąjį statusą danguje.