Curtea de Argeș katedra, esanti Curtea de Argeș mieste, yra vienas svarbiausių Rumunijos religinių ir istorinių paminklų, o taip pat ir vienas iš garsiausių Rumunijos ortodoksų bažnyčios pastatų. Ši įspūdinga katedra turi ilgą ir legendomis apipintą istoriją, pritraukiančią tiek piligrimus, tiek turistus iš viso pasaulio. Ji yra žinoma ne tik dėl savo architektūros grožio, bet ir dėl svarbios vietos, kurią užima Rumunijos kultūros ir religijos istorijoje.
Katedra buvo pastatyta XV a. pradžioje Valakijos kunigaikščio Neagoe Basarab (1512–1521) laikotarpiu. Ji buvo pašvęsta Švč. Mergelei Marijai, tačiau dažnai vadinama tiesiog „Curtea de Argeș katedra“ pagal savo vietovę. Statybos prasidėjo 1514 metais ir buvo baigtos 1517-aisiais. Katedra buvo suprojektuota kaip karališkoji nekropoli – vieta, kurioje turėjo būti laidojami Valakijos valdovai ir jų šeimų nariai.
Katedra garsėja savo ypatingu architektūriniu stiliumi, kuris apjungia bizantinius, armėniškus, gotikinius ir renesanso elementus. Pastato fasadai yra išpuošti smulkiai raižytomis akmens detalėmis, simbolizuojančiomis tiek religinę ikonografiją, tiek gamtos motyvus. Katedros kupolas ir bokštai yra puošti įvairiais ornamentais, kurie išskiria ją iš kitų to laikotarpio pastatų Rumunijoje. Viduje katedra pasižymi sudėtingais freskų piešiniais ir mozaikomis, kurios atspindi stačiatikių ikonografiją bei Rumunijos krikščioniškosios tradicijos gilumą.
Vienas iš labiausiai žinomų su Curtea de Argeș katedra susijusių mitų yra „Manole meistro“ legenda. Pasakojama, kad statybų metu katedra griuvo kiekvieną kartą, kai buvo baigta statyti dalis jos sienų. Galiausiai, norėdamas įveikti šią kliūtį, meistras Manole sapnavo, kad turi paaukoti gyvą žmogų į katedros pamatus, kad statinys stovėtų. Jis nusprendė paaukoti pirmą žmogų, kuris atvyks į statybos vietą, ir taip nutiko, kad tai buvo jo paties žmona Ana. Legendoje pasakojama, kad Ana buvo įmūryta į pamatus, o katedra pagaliau buvo pastatyta. Šis pasakojimas yra simbolinis ir atspindi senąsias aukojimo tradicijas, susijusias su svarbių statinių statyba.
Katedra ne kartą buvo restauruota ir perstatyta per amžius. Didžiausia rekonstrukcija įvyko XIX a. pabaigoje, kai Rumunijos karalius Karolis I nusprendė atnaujinti katedrą ir paversti ją Rumunijos karališkosios šeimos nekropoliu. Dėl to katedra tapo ne tik religiniu, bet ir nacionaliniu simboliu, kuris stipriai susijęs su Rumunijos monarchija. Čia yra palaidoti keli Rumunijos karaliai ir karalienės, įskaitant Karolį I, jo žmoną Karalienę Elžbietą, taip pat Karolį II ir jo sūnų, paskutinįjį Rumunijos karalių Mihaelį I.
Šiandien Curtea de Argeș katedra yra populiari piligrimystės vieta ir traukia turistus dėl savo unikalios architektūros ir reikšmės Rumunijos istorijoje. Katedra yra svarbi tiek dėl savo religinių funkcijų, tiek dėl to, kad ji simbolizuoja tūkstantmečius besitęsiančias Rumunijos krikščioniškas tradicijas ir jų poveikį šalies kultūrai. Be to, ji tapo garsia Rumunijos ortodoksų bažnyčios ir karališkosios šeimos simboliu, išsaugodama ne tik Rumunijos tikėjimo istoriją, bet ir nacionalinę tapatybę.