Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Šventasis Teofanas atsiskyrėlis (1815–1894 m.) buvo vienas iškiliausių XIX a. Rusijos Bažnyčios dvasinių vadovų ir teologų. Jis žinomas kaip maldos gyvenimo, vidinės ramybės ir atsiskyrimo kelio mokytojas. Jo raštai ir gyvenimo pavyzdys tapo įkvėpimu daugeliui, ieškančių dvasinio atsinaujinimo ir gilesnio santykio su Dievu. Teofanas, gimęs kaip Georgijus Govorovas, buvo kilęs iš religinės šeimos, o jo … [Skaityti toliau…]
Šventasis Jonas Damaskietis, dar žinomas kaip Jonas Damaskas (apie 675–749 m.), buvo vienas reikšmingiausių Bažnyčios tėvų ir viduramžių teologų. Jo indėlis į krikščioniškąją mintį, ypač apie tikėjimo doktrinas ir ikonų garbinimą, buvo itin reikšmingas. Jis laikomas vienu pirmųjų scholastinės teologijos pradininkų, kuris sistematizavo Bažnyčios mokymą ir suteikė jam tvirtą filosofinį pagrindą. Jonas gimė Damasko mieste, … [Skaityti toliau…]
Šventasis Ignotas Antiochietis, dar vadinamas Ignotu Teoforu („Dievą nešantis“), yra vienas iškiliausių ankstyvosios Bažnyčios tėvų. Jis buvo trečiasis Antiochijos vyskupas po šventųjų Petro ir Euodijo, gyvenęs ir tarnavęs apie pirmojo ir antrojo amžiaus sandūrą. Jo gyvenimas ir laiškai liudija ne tik ištikimybę Kristui, bet ir tvirtą įsipareigojimą Bažnyčios vienybei bei mokymui. Apie Ignoto ankstyvąjį gyvenimą … [Skaityti toliau…]
Šventasis Atanazas Didysis (295–373 m.), Aleksandrijos arkivyskupas, yra vienas iškiliausių ankstyvosios Bažnyčios tėvų, kuris savo gyvenimu ir raštais tapo nepajudinamu krikščioniškos ortodoksijos gynėju. Jo darbai ir veikla buvo ypatingai reikšmingi kovose su arijonizmu – erezija, neigusia Jėzaus Kristaus dieviškumą. Atanazas ne tik apgynė Bažnyčios mokymą apie Trejybę, bet ir paliko neišdildomą pėdsaką teologijos istorijoje. Atanazas … [Skaityti toliau…]
Kiprijonas Kartaginietis, krikščionių bažnyčios tėvas ir vienas iškiliausių ankstyvosios krikščionybės mąstytojų, gyveno trečiajame amžiuje, Romos imperijos laikais. Jo gyvenimas ir veiksmai paliko ryškų pėdsaką Bažnyčios istorijoje. Jis buvo vyskupas, teologas ir kankinys, kurio mokymas apie vienybę ir ištikimybę tikėjimui įkvėpė daugelį amžių. Kiprijono gyvenimas atspindi sudėtingą to laikotarpio krikščionybės padėtį – persekiojimus, vidaus įtampą ir … [Skaityti toliau…]
Dario Fo, italų rašytojas, satyrinių pjesių autorius, režisierius ir scenografas, garsėjo savo provokuojančia kūryba, kurioje dažnai kvestionavo valdžią, tradicijas ir socialinius struktūras. Jo satyra, kurioje buvo tiesiogiai kritikuojami įvairūs autoritariniai režimai, bažnyčia ir institucijos, sugebėjo sujungti juoką su rimtomis socialinėmis ir politinėmis temomis. Fo buvo gerai žinomas dėl savo nesutarimų su Katalikų Bažnyčia, ypač dėl … [Skaityti toliau…]
Margarita Valua (1553–1615), dažnai vadinama Karalienė Margo, buvo Prancūzijos ir Navaros karalienė, viena iš žymiausių Valua dinastijos moterų. Ji gimė kaip Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Kotrynos de Mediči duktė. Margarita išsiskyrė savo grožiu, išsilavinimu ir intelektu, tačiau jos gyvenimas buvo paženklintas politinėmis intrigomis, religiniu konfliktu ir sudėtingais asmeniniais santykiais. Margarita gimė 1553 metais ir … [Skaityti toliau…]
Henrikas Navarietis, taip pat žinomas kaip Henrikas IV, buvo vienas žymiausių Prancūzijos karalių, valdęs nuo 1589 iki 1610 metų. Jo valdymas pasižymėjo pastangomis užtikrinti taiką ir religinę toleranciją šalyje, kurią tuo metu draskė ilgai trukę religijų karai tarp katalikų ir protestantų. Henrikas laikomas viena iškiliausių asmenybių Prancūzijos istorijoje, nes jo vadovavimo laikotarpiu buvo nutrauktas ilgalaikis … [Skaityti toliau…]
Tomas Beketas, dar žinomas kaip Šventasis Tomas iš Kenterberio, buvo XII amžiaus anglų dvasininkas, kankinys ir vienas žymiausių Katalikų Bažnyčios šventųjų. Gimęs 1119 arba 1120 metais Londone, Tomas tapo svarbia figūra Anglijos istorijoje dėl savo pasiaukojimo tikėjimui ir konflikto su karaliumi Henriku II dėl Bažnyčios nepriklausomybės. Jo gyvenimas ir mirtis simbolizuoja Bažnyčios ir valstybės valdžios … [Skaityti toliau…]
Yitzhakas Rabinas (1922–1995) buvo Izraelio generolas, diplomatas ir politikas, kuris du kartus ėjo Izraelio ministro pirmininko pareigas ir tapo vienu iš svarbiausių taikos proceso Artimuosiuose Rytuose architektų. Rabinas buvo unikali asmenybė Izraelio istorijoje – jis išsiskyrė savo karine karjera, tvirta vadovybe ir drąsa siekiant taikos su Palestinos žmonėmis bei kaimyninėmis arabų šalimis. Jo gyvenimas ir … [Skaityti toliau…]