Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Šventasis Florijonas yra žinomas kaip ugnies ir gaisrininkų globėjas, taip pat karių, aludarių ir kaminkrėčių globėjas. Jis buvo Romos kariuomenės karininkas, gyvenęs III–IV amžiuje ir tapęs kankiniu dėl savo tikėjimo krikščionybe. Florijono istorija yra viena iš ankstyvųjų krikščionybės kankinystės istorijų, o jo gyvenimas ir mirtis įkvepia tikinčiuosius iki šių dienų. Ankstyvasis gyvenimas Florijonas gimė apie … [Skaityti toliau…]
Šventasis Tomas, dar žinomas kaip apaštalas Tomas arba Tomas Abejojantysis, yra viena iš dvylikos Jėzaus Kristaus apaštalų ir viena svarbiausių figūrų ankstyvojoje krikščionybėje. Jis išsiskiria savo abejonėmis dėl Jėzaus prisikėlimo, tačiau galiausiai tapo tikėjimo simboliu dėl savo gilios atgailos ir ištikimybės. Jo gyvenimas ir misijos padarė didelę įtaką krikščionybės plitimui, ypač Indijoje, kur jis yra … [Skaityti toliau…]
Šventasis Kristijonas (kartais vadinamas Christianu) yra viena iš mažiau žinomų figūrų ankstyvosios krikščionybės istorijoje, ypač susijusi su Baltijos regionu. Nors tikslios detalės apie jo gyvenimą ir veiklą nėra gausios, manoma, kad jis buvo vienas iš misionierių, kurie prisidėjo prie krikščionybės plitimo Livonijoje (dabartinėje Latvijoje ir Estijoje) ir aplinkinėse Baltijos šalyse XIII amžiuje. Misijų darbas Baltijos … [Skaityti toliau…]
Šventasis Fabijonas buvo Romos popiežius, vadovavęs Bažnyčiai nuo 236 iki 250 metų. Jis yra žinomas dėl savo didelio indėlio į Bažnyčios organizacinę plėtrą, ypatingo vadovavimo sunkiu persekiojimų laikotarpiu ir galiausiai dėl savo kankinystės. Fabijonas tapo reikšminga figūra ne tik dėl savo vadovavimo, bet ir dėl to, kad jo tapimas popiežiumi yra siejamas su neįtikėtinu ir … [Skaityti toliau…]
Šventasis Evaristas buvo penktasis Romos popiežius, tarnavęs nuo maždaug 97 iki 105 metų. Jis buvo vienas iš ankstyvųjų Bažnyčios vadovų, kurie vadovavo tikintiesiems sunkiu krikščionybės plitimo laikotarpiu, kai krikščionys dar buvo persekiojami Romos imperijoje. Nors apie jo gyvenimą ir veiklą išliko labai mažai informacijos, tradiciškai jis laikomas vienu iš pirmųjų popiežių ir svarbiu Bažnyčios struktūros … [Skaityti toliau…]
Šventasis Euzebijus, dar žinomas kaip Euzebijus Vercelietis, buvo pirmasis Vercelio vyskupas ir vienas iš svarbiausių kovotojų už ortodoksinį tikėjimą ankstyvosios Bažnyčios laikotarpiu. Jis gimė apie 283 metus Sardinijoje ir tapo reikšminga figūra Bažnyčios istorijoje, ypač dėl savo tvirto pasipriešinimo arijonizmui – erezijai, kuri neigė Jėzaus Kristaus dieviškumą. Ankstyvasis gyvenimas ir pašaukimas Euzebijus gimė krikščioniškoje šeimoje … [Skaityti toliau…]
Šventasis Eutichijus buvo ankstyvosios krikščionybės laikų Bažnyčios tėvas ir Konstantinopolio patriarchas, gyvenęs VI amžiuje. Jis labiausiai žinomas dėl savo teologinių kovų prieš erezijas ir savo indėlio į ortodoksinį Bažnyčios mokymą, ypač susijusį su Kristaus prigimties klausimais. Eutichijus tapo reikšminga figūra, padėjęs formuoti Bažnyčios teologiją ir ginti Bažnyčią nuo klaidinančių mokymų, kurie buvo paplitę to meto … [Skaityti toliau…]
Šventasis Eleuterijus buvo Romos popiežius, valdęs nuo 174 iki 189 metų, per laikotarpį, kai krikščionybė dar buvo persekiojama Romos imperijoje. Nors apie jo ankstyvą gyvenimą išliko nedaug informacijos, žinoma, kad jis gimė Epire, dabartinės Albanijos ir Graikijos teritorijoje. Eleuterijus tapo vienu iš ankstyvųjų Bažnyčios lyderių, kuris vadovavo Bažnyčiai sudėtingais laikais, kai krikščionybė dar nebuvo oficialiai … [Skaityti toliau…]
Šventoji Elena, taip pat žinoma kaip Helena, buvo Romos imperatorienė ir garsiojo imperatoriaus Konstantino Didžiojo motina. Ji gimė apie 250 m. dabartinėje Turkijos teritorijoje, mažame Bitinijos provincijos mieste. Nors jos gyvenimo pradžia buvo gana paprasta, Elena vėliau tapo viena įtakingiausių moterų krikščioniškoje istorijoje dėl savo atsidavimo krikščionybei ir legendinio Šventojo Kryžiaus atradimo. Ankstyvasis gyvenimas ir … [Skaityti toliau…]
Šventasis Eduardas Išpažinėjas (apie 1003–1066 m.) buvo Anglijos karalius, valdęs nuo 1042 iki 1066 metų. Jis laikomas vienu iš paskutiniųjų anglosaksų karalių, prieš normanų užkariavimą 1066 m., ir jo valdymas pasižymėjo taiką puoselėjančia politika bei dvasine atsidavimo Dievui gyvenimo filosofija. Eduardas pelnė „Išpažinėjas“ titulą dėl savo ypatingo pamaldumo, o ne dėl kankinystės, kuri dažnai buvo … [Skaityti toliau…]