Straipsnio pavadinimas: “Kuo Tu Mane Laikai?” Evangelijų istorija, besisukanti apie klausimą: “O kuo jūs mane laikote?” (Mk 8, 29), yra esminė krikščioniškojo tikėjimo šerdis. Šis klausimas, užduotas Jėzaus mokiniams, nuolat skamba ir istorijos tėkmėje bei kviečia kiekvieną asmeniškai atsakyti. Atsakymas į jį atskleidžia ne tik mūsų tikėjimo gilumą, bet ir tai, kaip suvokiame Dievo atskleidimą … [Skaityti toliau…]
Kova su nuodėme yra viena iš pagrindinių temų krikščioniškoje tikėjimo kelionėje. Tai klausimas, kuris liečia kiekvieną tikintįjį, nepriklausomai nuo jo dvasinio amžiaus ar patirties. Apaštalas Paulius savo laiškuose atvirai kalba apie asmeninę kovą su nuodėme, rašydamas: “Juk kaip vidinis žmogus aš gėriuosi Dievo įstatymu. Bet savo nariuose matau kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu … [Skaityti toliau…]
Meditacija ir malda yra dvi dvasinės praktikos, kurios gali būti artimai susijusios, tačiau jos skiriasi savo kilme, tikslais ir metodais. Abi praktikos yra svarbios įvairioms religijoms ir dvasinėms tradicijoms, tačiau jų reikšmės ir funkcijos skirtingose kultūrose ir tikėjimo sistemose gali būti skirtingos. Norint geriau suprasti, ar meditacija gali būti malda, reikia giliau pažvelgti į jų … [Skaityti toliau…]
Augsburgo taika, pasirašyta 1555 metais Šventosios Romos imperijoje, buvo svarbus susitarimas tarp katalikų ir liuteronų kunigaikščių, kuris užbaigė religinį konfliktą ir įtvirtino principą „Cuius regio, eius religio“ („Kieno valdžia, to ir religija“). Ši taika siekė sumažinti religinę įtampą ir sureguliuoti santykius tarp skirtingų tikėjimų, atsiradusių po Reformacijos. Pagrindinės Augsburgo taikos sąlygos buvo šios: Nors Augsburgo … [Skaityti toliau…]
1789 metais priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija yra vienas iš svarbiausių dokumentų ne tik Prancūzijos, bet ir pasaulio istorijoje. Tai buvo Prancūzijos revoliucijos metu išleistas teisės aktas, kuris išreiškė naują požiūrį į žmogaus teises ir laisves, įskaitant religinę laisvę. Deklaracija tapo svarbiu pamatiniu tekstu modernios žmogaus teisių sistemos kūrimui ir įkvėpė daugybę konstitucijų bei … [Skaityti toliau…]
Šv. Baltramiejaus nakties skerdynės buvo vienas tragiškiausių ir žiauriausių įvykių Europos istorijoje, kuris simbolizuoja religinės neapykantos ir politinių konfliktų destrukciją. Jos įvyko 1572 metų rugpjūčio 23–24 dienomis Prancūzijoje ir tapo reikšmingu momentu religinių karų tarp katalikų ir protestantų laikotarpiu. Šis įvykis kilo iš gilios religinės įtampos tarp katalikų ir hugenotų, kurie buvo protestantų reformacijos pasekėjai … [Skaityti toliau…]
Religija per visą istoriją buvo ne tik dvasinio gyvenimo pagrindas, bet ir priežastis, dėl kurios žmonės kartais patirdavo represijas, tarp jų – ir mirties bausmes. Šios bausmės dažnai buvo skiriamos dėl religinio persekiojimo, erezijos, įtarimų raganavimu ar nesutarimų su oficialiomis Bažnyčios dogmomis. Žemiau pateikiami geriausiai žinomi mirties bausmės atvejai, susiję su religija ar su ja … [Skaityti toliau…]
Religinės žmogžudystės, įvykdytos dėl tikėjimo motyvų arba kaip religinių konfliktų pasekmė, paliko gilų įspaudą istorijoje. Jos dažnai buvo skatinamos fanatizmo, netolerancijos ar politinių interesų, maskuotų religiniu rūbu. Šie įvykiai dažnai parodo, kaip tikėjimas gali būti iškreiptai panaudojamas smurtui pateisinti. Vienas žymiausių atvejų – Šv. Baltramiejaus nakties skerdynės, įvykusios 1572 metų rugpjūčio 23–24 dienomis Prancūzijoje. Šio … [Skaityti toliau…]
Religijoje erezijų skleidėjais laikomi asmenys ar grupės, kurie skelbia mokymus, prieštaraujančius oficialiai priimtoms Bažnyčios dogmoms. Terminas „erezija“ dažniausiai vartojamas krikščioniškame kontekste, nurodant atvejus, kai tam tikri asmenys ar bendruomenės atsiskyrė nuo tradicinio tikėjimo, sukeldami teologinius ginčus ir kartais net skilimus Bažnyčioje. Didžiausi erezijų skleidėjai buvo tie, kurių idėjos turėjo reikšmingą poveikį istorijai ir sukėlė gilias … [Skaityti toliau…]