„Žmogus žmogui – vilkas“ „Mylėkite vieni kitus, kaip Aš jus mylėjau“ (Jėzus Kristus) Niekam ne paslaptis, kad žmogaus prigimtis yra dvilypė – viena kitai priešinga, viena kitą papildanti, bet tikrai ne ideali, nes idealų realiame pasaulyje nėra. Kaip atrodytų ideali prigimtis? Žmogaus širdis – tai laukas, dėl kurio vyksta pagrindinė kova. Kas užkovoja mūsų širdies … [Skaityti toliau…]
Pastaraisiais dešimtmečiais tarp įvairių krikščionių bendruomenių vis dažniau pasigirsta nuomonė, kad iki Kristaus antrojo atėjimo (arba Didžiosios Negandos kulminacijos) liko ne taip jau daug laiko, o kai kurie bibliniai tyrinėtojai netgi mini 2027 metus kaip galimą pasaulio pabaigos ribą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, iš kur atsiranda tokie paskaičiavimai, kaip jie grindžiami „kosminės savaitės“ teorija, Danieliaus knygos … [Skaityti toliau…]
Jėzaus kreipimasis į Dievą Tėvą, nors jis pats yra Dievas įsikūnijęs, kyla iš krikščioniškosios Trejybės doktrinos, kuri teigia, kad Dievas yra vienas, bet egzistuoja trimis asmenimis: Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Šventąja Dvasia. Kiekvienas iš šių asmenų yra pilnavertis Dievas, bet kartu jie sudaro vieną esybę. Tai reiškia, kad Jėzus, nors ir yra … [Skaityti toliau…]
Po Jėzaus Kristaus įžengimo į dangų (prisikėlimo ir dangun iškėlimo), ankstyvoji krikščionybė patyrė didelius pokyčius ir iššūkius. Šis laikotarpis buvo laikomas vienu iš svarbiausių krikščionybės formavimosi etapų, ir dviejų pagrindinių figūrų – apaštalų Petro ir Pauliaus – darbai buvo esminiai skleidžiant Evangeliją ir kuriant krikščionybės pagrindus. Apaštalas Petras **1. *Krikščionybės pradžia Jeruzalėje:*Petras buvo vadovaujantis asmuo … [Skaityti toliau…]
Stebuklas, kai Jėzus prakeikė nevaisingą figmedį, yra aprašytas Mato 21:18–22 ir Morkaus 11:12–14, 20–25. Tai vienas iš nedaugelio Jėzaus stebuklų, kurie turi neigiamą poveikį – šiuo atveju, medis nudžiūvo. Tačiau šis įvykis turi gilią simbolinę ir dvasinę prasmę, pabrėžiančią tikėjimo ir dvasinio vaisingumo svarbą. Įvykio kontekstas Šis įvykis įvyko netrukus po Jėzaus triumfinio įžengimo į … [Skaityti toliau…]
Devintasis Dievo įsakymas, kuris skamba „Negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries“ (Išėjimo 20:17), kviečia žmogų ne tik elgtis tinkamai, bet ir turėti švarias mintis bei troškimus. Šis įsakymas pabrėžia, kad ne tik veiksmai, bet ir vidiniai žmogaus norai, geismai bei troškimai gali būti nuodėmės šaltinis. Dievas kviečia mus ne tik kontroliuoti savo elgesį, bet ir … [Skaityti toliau…]
Aštuntasis Dievo įsakymas „Nekalbėk netiesos prieš savo artimą“ (Išėjimo 20:16) skatina tiesos sakymą ir sąžiningumą. Šis įsakymas draudžia sąmoningai meluoti, klaidinti ar skleisti neteisingą informaciją apie kitą žmogų, nes tai žeidžia tiek asmenį, tiek visą visuomenę. Melas ir neteisybė griauna pasitikėjimą tarp žmonių, kenkia bendruomenei ir pažeidžia moralinį gyvenimo pagrindą. Biblijoje daugelyje vietų kalbama apie … [Skaityti toliau…]
Septintasis Dievo įsakymas, skambantis „Nevok“ (Išėjimo 20:15), yra moralinis nurodymas, įpareigojantis gerbti kitų žmonių nuosavybę ir jų teisę į tai, ką jie turi. Šis įsakymas draudžia sąmoningai ir neteisėtai pasisavinti tai, kas priklauso kitam asmeniui. Visi materialiniai ir nematerialiniai dalykai, kuriuos turi žmogus, yra Dievo dovana ir asmeninė atsakomybė, todėl pasisavinti tai, kas priklauso kitam, … [Skaityti toliau…]
Šeštasis Dievo įsakymas „Nepaleistuvauk“ (Išėjimo 20:14) kalba apie ištikimybės ir šventumo svarbą žmogaus santykiuose, ypač santuokoje. Šis įsakymas nurodo, kad lytinis santykis turi būti išskirtinai santuokos kontekste, nes jis simbolizuoja gilų dviejų žmonių meilės, ištikimybės ir įsipareigojimo ryšį. Paleistuvystė, kaip įsakymo pažeidimas, suprantama ne tik kaip fizinis neištikimumas, bet ir bet koks netyras seksualinis elgesys, … [Skaityti toliau…]
Krikščioniškame tikėjime Jėzus laikomas Dievu ir visagaliu. Šią sampratą apibrėžia Trejybės doktrina, kurioje Dievas yra viena esybė, egzistuojanti trimis asmenimis: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus (Jėzus Kristus) ir Šventoji Dvasia. Jėzus, kaip antrasis Trejybės asmuo, dalijasi visomis dieviškomis savybėmis, įskaitant visagalybę. Jo dieviškoji prigimtis egzistuoja kartu su žmogiškąja prigimtimi – būdamas žmogus, Jėzus patyrė skausmą, kančią … [Skaityti toliau…]