Vatikano bankas, oficialiai žinomas kaip Religinių reikalų institutas (lot. Istituto per le Opere di Religione, IOR), yra unikali finansų institucija, kuri veikia Vatikano miesto-valstybės ribose. Jis buvo įkurtas 1942 metais popiežiaus Pijaus XII, siekiant valdyti Bažnyčios turtą ir užtikrinti, kad finansai būtų naudojami religiniams ir labdaros tikslams. Skirtingai nei pasaulietiniai bankai, Vatikano bankas nėra įprastas … [Skaityti toliau…]
Didysis 1300 metų jubiliejus yra viena iš reikšmingiausių katalikų Bažnyčios istorijos akimirkų, simbolizuojanti pirmą oficialų jubiliejinių metų paskelbimą. Šį įvykį inicijavo popiežius Bonifacas VIII, kuris siekė paskatinti dvasinį atsinaujinimą ir suteikti tikintiesiems galimybę pelnyti visišką indulgenciją. Jubiliejiniai metai tapo tradicija, kurią Bažnyčia tęsia iki šių dienų, kviesdama tikinčiuosius giliau susimąstyti apie tikėjimą ir jo vietą … [Skaityti toliau…]
„Centesimus Annus“ yra socialinės doktrinos enciklika, paskelbta popiežiaus Jono Pauliaus II 1991 metais, minint šimtą metų nuo Leono XIII enciklikos „Rerum Novarum“ paskelbimo. Šiame dokumente aptariami šiuolaikinės visuomenės iššūkiai, pabrėžiant žmogaus orumo, ekonominės laisvės ir solidarumo principų reikšmę. Enciklika susitelkia į darbo ir kapitalo santykį, aiškindama jų tarpusavio priklausomybę. Darbas laikomas esminiu žmogaus veiklos aspektu, … [Skaityti toliau…]
Iš pirmo žvilgsnio septintas ir dešimtas įsakymai gali atrodyti labai panašūs, nes abu liečia žmogaus santykį su kito asmens nuosavybe. Tačiau jų esmė ir tikslai yra gana skirtingi, o tai atskleidžia platesnę Dievo įsakymų prasmę, kreipiančią ne tik į išorinius veiksmus, bet ir į žmogaus širdį bei dvasinę būseną. Septintas ir dešimtas Dievo įsakymai išreiškia … [Skaityti toliau…]
Rondos Birne knyga „The Secret – Paslaptis“ dažnai yra pristatoma kaip įkvepianti priemonė keisti gyvenimą. Joje dėmesys sutelkiamas į „traukos dėsnį“, kuris skatina tikėti, jog mintys, ketinimai ir jausmai turi tiesioginę įtaką tam, kas vyksta žmogaus gyvenime. Nors kai kurie randa įkvėpimą šiuose principuose, iš religinės perspektyvos knyga kelia nemažai klausimų, ypač dėl žmogaus pozicijos, … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Aeterna Dei Sapientia“ („Amžinoji Dievo išmintis“) yra popiežiaus Jono XXIII dokumentas, išleistas 1961 m. lapkričio 11 d. Šia enciklika paminėta 1500 metų sukaktis nuo šventojo Leono Didžiojo, popiežiaus ir Bažnyčios mokytojo, mirties. Enciklika pabrėžia Petro sosto – Romos vyskupo – svarbą kaip Katalikų Bažnyčios vienybės centro ir prisimena šventojo Leono Didžiojo nuopelnus tikėjimui, Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
„Aeterna Dei“ yra popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1888 m., skirta Bažnyčios kanonų teisės reformai ir kodifikacijai. Ši enciklika įtvirtina svarbų žingsnį Bažnyčios teisinėje sistemoje, nes buvo siekiama sukurti vientisą, aiškią ir universalią kanonų teisės sistemą, tinkamą vadovauti Bažnyčios gyvenimui. Popiežius Leonas XIII enciklikoje pabrėžė, kad Bažnyčios teisės pagrindas yra dieviškoji tvarka ir Evangelijos dvasia. … [Skaityti toliau…]
„Tomo dogma“ (lot. Tome of Leo) yra vienas svarbiausių teologinių tekstų krikščionybės istorijoje, kurį parašė popiežius Leonas Didysis. Šis dokumentas buvo parašytas 449 metais ir skirtas Konstantinopolio patriarchui Flavianui, sprendžiant teologinį ginčą dėl Kristaus prigimties. „Tomo dogma“ tapo esminiu Chalkedono susirinkimo teologiniu pagrindu ir įtvirtino ortodoksinį tikėjimą apie Kristaus dieviškąją ir žmogiškąją prigimtį. Leonui Didžiajam … [Skaityti toliau…]
Religijų kalendoriai atspindi žmonių pastangas suderinti laiko skaičiavimą su dvasiniais ciklais, šventėmis ir religiniais įvykiais. Jie dažnai remiasi kosminiais ciklais, kaip saulės arba mėnulio judėjimu, ir yra glaudžiai susiję su konkrečios bendruomenės dvasiniu gyvenimu. Istorijoje kalendoriai tarnavo kaip priemonė ne tik laiko matavimui, bet ir religinių praktikų organizavimui, suteikdami ritmą tiek individualiam, tiek bendruomeniniam gyvenimui. … [Skaityti toliau…]
Vormso konkordatas, sudarytas 1122 metais tarp Šventosios Romos imperatoriaus Henriko V ir popiežiaus Kaliksto II, tapo vienu svarbiausių viduramžių Bažnyčios ir valstybės santykių istorijos įvykių. Šis susitarimas užbaigė beveik pusę amžiaus trukusį Investitūros ginčą, kuris apėmė konfliktą dėl vyskupų ir kitų aukštų dvasininkų skyrimo valdžios. Konkordatas suformavo naujas Bažnyčios ir pasaulietinės valdžios bendradarbiavimo taisykles, kurios … [Skaityti toliau…]