Negyvosios jūros ritiniai – vienas svarbiausių XX amžiaus archeologinių radinių, kuris atskleidė naujų įžvalgų apie Senąjį Testamentą, judaizmo istoriją ir ankstyvojo krikščionybės laikotarpio bendruomenes. Šie ritiniai, dar vadinami Kumrano rankraščiais, buvo rasti 1947–1956 m. olose prie Negyvosios jūros šiaurės vakarų kranto, netoli Kumrano gyvenvietės. Tai – daugiau nei 900 rankraščių fragmentų, parašytų hebrajų, aramėjų ir … [Skaityti toliau…]
2 Esdras, dar žinoma kaip 4 Esdras pagal Vulgatą, yra viena iš apokrifinių Senojo Testamento knygų. Ji buvo įtraukta į Karaliaus Jokūbo Bibliją (KJV) kaip dalis Apokrifų, bet buvo pašalinta 1885 m. Ši knyga nėra įtraukta į žydų Tanachą, bet buvo naudojama krikščionių teologijoje, ypač katalikų ir stačiatikių tradicijose. Knyga dažnai vadinama Ezros apokalipse, nes … [Skaityti toliau…]
1 Esdras yra viena iš apokrifinių Senojo Testamento knygų, kuri buvo įtraukta į Septuagintą (LXX) ir Vulgatą, bet nebuvo priimta į hebrajų kanoną. Ji buvo dalis Karaliaus Jokūbo Biblijos (KJV) iki 1885 m., kai buvo pašalinta. Ši knyga iš esmės sutampa su Ezra knyga, tačiau joje yra papildomų epizodų. Pagrindinis akcentas yra Jeruzalės šventyklos atstatymas … [Skaityti toliau…]
Anafora yra centrinė Dieviškosios liturgijos malda, per kurią duona ir vynas yra paaukojami Dievui ir perkeičiami į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, kuriais dalijamasi per Šventąją Komuniją. Bizantijos apeigose dažniausiai naudojamos dvi anaforos formos – viena iš jų yra Šventojo Bazilijaus Didžiojo anafora. Ši anafora ilgą laiką buvo pagrindinė sekmadieninė Dieviškoji liturgija Konstantinopolyje, … [Skaityti toliau…]
„Tuo metu Jėzus ėjo per javų laukus per sabatą; jo mokiniai buvo alkani ir pradėjo skinti varpas ir valgyti.“ (Mato 12:1) Ši trumpa ištrauka iš Mato evangelijos atskleidžia tiek religinį, tiek socialinį kontekstą, kuriame gyveno Jėzus ir jo mokiniai. Ji kalba apie sabato reikšmę, įstatymo laikymąsi bei Jėzaus požiūrį į religinį formalizmą. Sabatas žydams buvo … [Skaityti toliau…]
Didžiosios Negandos (Tribuliacijos) tema – viena svarbiausių ir kartu prieštaringiausių krikščioniškųjų eschatologijos (paskutiniųjų laikų) klausimų. Įvairūs tyrinėtojai ir teologai stengiasi paaiškinti biblinius pranašystės tekstus, kuriuose kalbama apie laikotarpį, kai pasaulį sukrės beprecedentės kančios, o tikintiesiems teks išlaikyti tikėjimo išbandymus. Šiame kontekste įdomų požiūrį pateikia Roberto Luginbillo darbas „Satanic Rebellion“. Jis gilinasi į šėtoniškojo maišto sampratą … [Skaityti toliau…]
Avesta – seniausias zoroastriečių religijos šventasis raštas, susiformavęs senovės Persijoje (dabartiniame Irane) maždaug pirmajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Jį sudaro pagrindinės dalys: „Gatos“ (laikomos pranašo Zaratustros parašytais himnais), „Yasna“, „Visperad“ ir „Vendidad“. Avesta skelbia mokymą apie Ahura Mazdos – aukščiausiosios dievybės – garbinimą bei gėrio ir blogio jėgų kovą, pabrėždama žmogaus asmeninio moralinio apsisprendimo svarbą. Tekste … [Skaityti toliau…]
Enuma Eliš – vienas žymiausių senovės Mesopotamijos kosmogoninių tekstų, sukurtas maždaug antrajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Jis dar vadinamas Babilonijos sukūrimo epu, nes vaizduoja, kaip dievas Mardukas įtvirtina tvarką chaose ir sukuria pasaulį bei žmoniją. Ši poema ilgą laiką buvo perduodama žodžiu ir užrašyta dantiraščiu ant molinių lentelių, kurios vėliau atrastos Asirijos karaliaus Ašurbanipalo bibliotekoje (dabartinis … [Skaityti toliau…]
Piramidžių tekstai – vieni seniausių žinomų religinių rašytinių šaltinių pasaulyje, sukurti Senovės Egipte III tūkstantmetyje prieš Kristų. Jie iškalti ant kelių faraonų laidojimo kamerų sienų bei sarkofagų, dažniausiai aptinkami Penktosios ir Šeštosios dinastijų laikotarpio (apie 24–22 amžius pr. Kr.) piramidėse. Šie tekstai, dar vadinami „Maginiais užkeikimais“, tarnavo kaip dvasinis vadovas pomirtinei kelionei, siekiant užtikrinti mirusiojo … [Skaityti toliau…]
Kešo šventyklos himnas (angl. The Kesh Temple Hymn) laikomas vienu seniausių žinomų religinių tekstų, sukurtu senovės Šumere maždaug XXVI a. pr. Kr. Jis priklauso vadinamiesiems „Šumerų šventyklų himnams“ – poemų ciklui, skirtam įvairioms dievybėms ir jų garbinimo vietoms. Tuometiniai šumerai gyveno pietinėje Mesopotamijos dalyje (dabartinis Irako pietus), kur ankstyvosios civilizacijos klestėjo dėl derlingų žemių tarp … [Skaityti toliau…]