Jokūbo malda

Jokūbo malda (angl. Prayer of Jacob) yra senovinis mistinis tekstas, kilęs iš žydų-krikščionių tradicijų, datuojamas maždaug IV–V amžiais. Ši malda yra laikoma viena iš magiškų arba mistinių maldų, kurios buvo naudojamos kaip gynybos arba dvasinio išaukštėjimo priemonė. Ji yra susijusi su angelais, dangaus būtybėmis ir Dievo vardo šventumu. Malda turi gilių mistinių ir kabalistinių motyvų, … [Skaityti toliau…]

Sinajaus apreiškimas

Sinajaus apreiškimas minimas išėjimo knygoje, kur Dievas per Mozę perduoda Izraelio tautai dešimt įsakymų ir kitus nurodymus, tapusius moralės bei teisės pagrindu. Tai ne tik teisės aktų perdavimas, bet ir sandoros tarp Dievo ir žmonių įtvirtinimas. Po išvedimo iš Egipto izraelitai keliauja per dykumą ir pasiekia Sinajaus kalną. Čia Mozė užlipa į viršūnę, kur bendrauja … [Skaityti toliau…]

Saliamono giesmės

Saliamono giesmės arba Odes of Solomon (Saliamono giesmių knyga) yra senovės žydų religinių tekstų rinkinys, kurio autorius ar autoriai liko nežinomi. Šis tekstas neįeina į oficialų Biblijos kanoną, tačiau jis yra svarbus apokrifinių raštų dalis. Giesmės buvo parašytos maždaug I amžiaus pradžioje, greičiausiai helenistiniu laikotarpiu, o jų turinys atspindi tiek judaizmo, tiek ankstyvojo krikščionybės religinį … [Skaityti toliau…]

Eldadas ir Modadas

Eldadas ir Modadas yra dvi figūros, kurios pasirodo Senajame Testamente, konkrečiai 4 Mozės knygoje. Jie buvo du izraelitai, kurie įsijungė į pranašo Mozės vadovaujamas tarnystes, tačiau jų vaidmuo ir elgesys tapo svarbūs dėl tam tikrų konfliktų su kitais Izraelio žmonėmis. Pagal 4 Mozės knygos 11 skyrių, Eldadas ir Modadas buvo vieni iš septyniasdešimties vyresniųjų, kuriuos … [Skaityti toliau…]

Rechabitų istorija

Rechabitai buvo sena žydų giminė, kurios istorija yra įdomi ir simbolinė tiek Biblijos kontekste, tiek žydų tautos tradicijose. Jie kilę iš Jethro, Mozės tėvo svainio, kuris buvo Midjano kunigas. Rechabitų gyvenimo būdas, jų elgesio normos ir tikėjimo išraiška išsiskyrė iš kitų Izraelio genties grupių. Rechabitų gyvenimo principai buvo griežtai susiję su jų senelio nurodymu gyventi … [Skaityti toliau…]

Babilono nelaisvės istorija

Babilono nelaisvė – vienas reikšmingiausių įvykių Senojo Testamento istorijoje, palikęs gilų pėdsaką žydų tautos sąmonėje. Tai laikotarpis, kai Jeruzalė buvo užimta Babilono kariuomenės, o didžioji dalis gyventojų ištremta į svetimą kraštą. Priežastys ir įvykiai iki tremties Iki nelaisvės Izraelis buvo suskaldytas į dvi karalystes – Izraelį šiaurėje ir Judą pietuose. Izraelio karalystė jau buvo užkariauta … [Skaityti toliau…]

Janas ir Jambresas

Janas ir Jambresas yra vardai, siejami su Egipto magais, kurie priešinosi Mozei. Jų kilmė nėra aiškiai atskleista Senajame Testamente, tačiau jų veikla užsimenama įvairiuose religiniuose tekstuose, įskaitant Naująjį Testamentą, žydų tradicijas ir apokrifinę literatūrą. Paminėjimas Biblijoje Tiesioginė nuoroda į Janą ir Jambresą randama 2 Timotiejui 3:8, kur apaštalas Paulius rašo: „Kaip Janas ir Jambresas priešinosi … [Skaityti toliau…]

Juozapas ir Aseneta

Juozapas ir Aseneta yra istorija, kurią galima rasti kai kuriuose senoviniuose žydų ir krikščionių raštuose. Pasakojimas aprašo Juozapo, vieno iš Jokūbo sūnų, gyvenimo etapą po to, kai jis tapo Egipto valdovo patikėtiniu. Aseneta, Egipto kunigo duktė, yra viena iš pasakojimo veikėjų, kurios likimas susipina su Juozapo gyvenimu. Legenda byloja, kad faraonas, įvertinęs Juozapo išmintį ir … [Skaityti toliau…]

Aristėjo laiškas

Aristėjo laiškas – tai senovinis tekstas, kuriame aprašomas hebrajiškosios Toros vertimas į graikų kalbą, vėliau tapęs žinomas kaip Septuaginta. Šis dokumentas dažnai laikomas legendiniu pasakojimu, aiškinančiu, kaip žydų raštai buvo perduoti platesnei helenistinei pasaulio daliai. Laiške pasakojama apie Ptolemėjaus II Filadelfo valdymo laikotarpį III a. pr. Kr., kai Egipto valdovas, siekdamas papildyti garsiąją Aleksandrijos biblioteką, … [Skaityti toliau…]

Šviesos ir tamsos vaikų kosminis mūšis

„Šviesos ir Tamsos vaikų kosminis mūšis“ yra viena iš Negyvosios jūros ritinių temų, ypač akcentuojama „Karo ritinyje“ (1QM). Kumrano bendruomenė, siejama su esėjais, tikėjo, kad egzistuoja kosminė kova tarp gėrio ir blogio, kuri vyks tiek dvasiniame, tiek fiziniame pasaulyje ir galiausiai nulems žmonijos likimą. Ši kova nėra tik abstrakti metafora – ji buvo suvokiama kaip … [Skaityti toliau…]