Šiuolaikinėje visuomenėje religinės bendruomenės veikia ne tik kaip dvasinio gyvenimo centrai, bet ir kaip nevyriausybinės organizacijos, užsiimančios įvairiomis socialinėmis bei kultūrinėmis veiklomis. Dėl to kyla klausimų, kokios mokestinės prievolės joms taikomos, ar jos moka tokius pačius mokesčius kaip verslo įmonės, ar gali naudotis tam tikromis lengvatomis. Įvairiose šalyse susiformavusios skirtingos praktikos, tačiau remiantis Lietuvos ir … [Skaityti toliau…]
Šis klausimas iškyla daugeliui tikinčiųjų ir domisi ne tik katalikai, bet ir kitų konfesijų krikščionys ar dvasinių ieškojimų keliu einantys žmonės. Nors nėra griežto visiems vienodo grafiko, pagal kurį privalu lankytis bažnyčioje, tradicinės Katalikų Bažnyčios mokymas ir praktika siūlo kelias gaires, padedančias palaikyti gyvą tikėjimo ryšį. 1. Sekmadienio Mišios – privalomasis tikinčiųjų susitikimas Katalikų Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Vienas iš reikšmingiausių aspektų Katalikų Bažnyčios mokyme yra išpažinties slaptumas. Šis principas, dar vadinamas „išpažinties antspaudu“ (lot. sigillum confessionis), reiškia, kad kunigas, išklausantis penitento (išpažintį atliekančio asmens), negali jokiomis aplinkybėmis atskleisti jokios išpažinties informacijos. Netgi teismai ar kitos teisinės institucijos negali įpareigoti kunigo atskleisti išgirstų nuodėmių. Tačiau visuomet kyla klausimas: ar gali būti kokių nors … [Skaityti toliau…]
Jėzaus Kristaus apsireiškimai yra vieni reikšmingiausių antgamtinių reiškinių krikščionybėje, ypač katalikų tradicijoje. Šie regėjimai, kai tikima, kad prisikėlęs Kristus pasirodo tikintiesiems, dažnai perteikia žinias apie Dievo gailestingumą, atgailą, maldą ar artėjimą prie Jo Širdies. Skirtingai nuo Mergelės Marijos apsireiškimų, kurie nukreipia į Kristų kaip tarpininką, Jėzaus apsireiškimai yra tiesioginis Dievo Sūnaus kreipimasis, pabrėžiantis Jo dieviškąją … [Skaityti toliau…]
Biblijoje kryptys – rytai, vakarai, šiaurė ir pietūs – yra teologiniai simboliai, rodantys Dievo veikimą, žmogaus kelionę ir dvasinę tikrovę. Kryptys siejamos su Dievo šlove, teismu, išgelbėjimu ar tremtimi, suteikdamos kontekstą šventajai istorijai. Pavyzdžiui, rytai simbolizuoja Dievo šlovę ir naują pradžią, nes saulė teka rytuose, o Edeno sodas buvo „rytuose“ (Pr 2, 8). Vakarai, priešingai, … [Skaityti toliau…]
Radikalus kreipinys, užrašytas Evangelijoje pagal Morkų, skamba taip: „Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, – nukirsk ją…“ (Mk 9:43). Išgirdus tokį raginimą, iškyla klausimų apie galimą perdėtą griežtumą ir baimę, kad būtų siūloma tiesioginė kūno žalojimo praktika. Tačiau, įsigilinus į Evangelijų kontekstą, aiškėja, kad čia kalbama apie žmogiškojo polinkio į blogį išrovimą iš širdies, o … [Skaityti toliau…]
Raupsuotųjų paminėjimai Šventajame Rašte leidžia giliau suprasti žmonių bendruomenės požiūrį į ligą ir atskirtį. Senajame Testamente aptinkami nurodymai, kaip elgtis su sergančiaisiais raupsais. „Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui“ (Kun 13:1) – taip prasideda mokymas apie raupsų atpažinimą ir atitinkamas priemones, padedančias saugoti visų gerovę. Tais laikais, jei žmogus turėdavo odos pažeidimų, jis būdavo apžiūrimas kunigo. … [Skaityti toliau…]
Kaldėjų Ūras (dar vadinamas Ūru iš Chaldėjos) – Biblijoje minimą miesto vardą sutinkame Pradžios knygoje, kur aprašomas Abraomo (tuomet dar vadinto Abramu) kilmės pasakojimas. Teigiama, kad Abraomas kilęs „iš Ūro, Chaldėjos žemėje“ (plg. Pr 11,31; 15,7), iš kurio su šeima vėliau iškeliavo į Haraną, o galiausiai – į Pažadėtąją žemę. Istoriškai Ūras – vienas iš … [Skaityti toliau…]
Druska Biblijoje iškyla kaip universali metafora, jungianti daugelį iškalbingų akcentų. Ji turi ir teigiamą, ir įspėjantį matmenį. Viena vertus, ji atlieka apsaugos, skonio suteikimo funkciją, antra vertus – ji perspėja dėl galimo nykimo ar sprendžiamojo teismo. Senajame Testamente ryškiausias deginančios druskos momentas – Sodomos likimas (Pr 19,26). Lotui traukiantis iš žlugčiai pasmerktos vietovės, jo žmona, … [Skaityti toliau…]
Istorija apie Jėzaus kelionę į Egiptą pirmiausia minima Evangelijoje pagal Matą, kur pasakojama, kad Kūdikėlį Jėzų drauge su Juozapu ir Marija teko išgabenti iš Betliejaus, kai karalius Erodas, išgirdęs apie gimusį „žydų karalių“, ėmė siekti sunaikinti galimą konkurentą (Mt 2,13–15). Tai vadinama „Šventosios Šeimos bėgimu į Egiptą“. Nors Naujojo Testamento tekste daugiau detalių apie jų … [Skaityti toliau…]