Mirtis ir išsigelbėjimas religijoje

Dievas gelbsti savo tautą, asmenis ar net tautas nuo įvairių pavojų, parodydamas savo didybę ir meilę. Keletas svarbiausių išgelbėjimo nuo mirties istorijų:

Džiaukitės kančiose

Džiaukitės kančiose yra vienas iš sunkiausiai suvokiamų krikščioniškųjų paradoksų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringa teigti, kad žmogus gali būti laimingas kančiose ir persekiojimuose. Vis dėlto Jėzus, sakydamas: „Laimingi esate, kai jus persekios dėl teisumo. Jūsų yra Dangaus Karalystė“ (Mt 5, 10), kviečia tikinčiuosius matyti kančią kitokioje šviesoje, pabrėžia, kad krikščionybėje kančia nėra laikoma beprasmiu blogiu, … [Skaityti toliau…]

Teresėlės dvasinė žinia (mažasis kelias)

Šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės, dažnai vadinamos Teresėle (pranc. Thérèse de Lisieux), „mažasis kelias“ yra jos dvasinės žinios esmė. „Mažasis kelias“ yra paprasta, bet gili dvasinio gyvenimo kryptis, kurioje pabrėžiamas nuolankumas, pasitikėjimas Dievu ir kasdienio gyvenimo paprastų veiksmų pašventinimas. Teresėlė savo „mažuoju keliu“ mokė, kad nereikia didelių žygdarbių ar stebuklingų veiksmų, kad pasiektume šventumą. Jos filosofija … [Skaityti toliau…]

Ar gėris gali nugalėti blogį? Ar Velnias gali būti geras?

Klausimas, ar Dievas gali susitaikyti su Velniu, paliečia teologinę diskusiją apie Dievo visagalystę, meilę ir gailestingumą. Tradiciškai, krikščioniškoje teologijoje Dievas yra apibrėžiamas kaip absoliutus gėris, o Velnias (Šėtonas) – kaip tobulai atitrūkęs nuo gėrio, atsisakęs Dievo ir pasiryžęs skleistis blogį. Bet kas būtų, jei Dievas galėtų suteikti Velniui galimybę grįžti į Jo malonę? Ar tai … [Skaityti toliau…]

Gyvenimas per mirtį

Gyvenimas per mirtį Biblijoje yra vienas iš giliausių krikščioniškosios teologijos ir tikėjimo principų, kuris skatina naujai pažvelgti į gyvenimo ir mirties sąvokas. Jėzaus žodžiai Evangelijoje pagal Morkų „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės“ (Mk 8, 35) iš pirmo žvilgsnio atrodo … [Skaityti toliau…]

Paradoksai Biblijoje

Biblijoje gausu paradoksų – idėjų ir teiginių, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringi, bet gilesnėje dvasinėje prasmėje turi logišką prasmę arba atskleidžia gilesnį tiesos sluoksnį. Paradoksai kviečia tikinčiuosius apmąstyti sudėtingus ir gilias dvasines temas. Keli svarbiausi paradoksai Biblijoje: 1. Gyvenimas per mirtį 2. Pirmieji bus paskutiniai, o paskutiniai – pirmieji 3. Jėzus – Dievas … [Skaityti toliau…]

Seksas religijoje

Seksas religijoje dažnai turi įvairias interpretacijas ir reikšmes, kurios priklauso nuo konkrečios religijos ar dvasinio konteksto. Seksualumas ir jo praktikavimas religijose gali būti suvokiamas kaip tam tikra dvasinė, moralinė ar ritualinė dimensija. Šios interpretacijos gali apimti tiek teigiamas, tiek neigiamas konotacijas, priklausomai nuo religijos ir jos doktrinų. Žemiau pateikiamos pagrindinės perspektyvos apie seksą religijoje: 1. … [Skaityti toliau…]

Darvinas, evoliucija ir religija

Čarlzas Darvinas, pasiūlęs evoliucijos teoriją, pabrėžė natūralios atrankos principą, kuris teigia, kad organizmai, geriau prisitaikantys prie savo aplinkos, turi didesnę tikimybę išgyventi ir daugintis. Tačiau ši koncepcija dažnai interpretacija yra siaura ir gali būti supainiota su idėja, kad evoliuciją lemia tik kova už būvį. Tiesą sakant, bendradarbiavimas ir socialinės struktūros taip pat yra esminiai evoliucijos … [Skaityti toliau…]

Pirmoji žmogaus nuodėmė ir Dievo bausmė

Pirmoji žmogaus nuodėmė, taip pat žinoma kaip „žmonijos nuopuolis“, yra viena iš pagrindinių Biblijos Pradžios knygos istorijų. Ji pasakoja apie tai, kaip pirmieji žmonės – Adomas ir Ieva – nepakluso Dievo įsakymui ir nusidėjo. Ši nuodėmė turėjo lemtingas pasekmes visai žmonijai, nes ji atnešė gėrio ir blogio pažinimą, tačiau kartu ir bausmę – mirtį bei … [Skaityti toliau…]

Kaip Dievas sumaišė žmonių kalbas

Dievas sumaišė žmonių kalbas Babelio bokšto istorijoje, kuri randama Pradžios knygos 11 skyriuje. Šiame pasakojime žmonės, turėję vieną bendrą kalbą, nusprendė susiburti ir pastatyti bokštą, kuris siektų dangų. Jų tikslas buvo įtvirtinti savo vardą ir išvengti išsklaidymo po žemę: „Eikime, statykime miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų, kad išgarsėtume ir nebūtume išsklaidyti po visą … [Skaityti toliau…]