Jono Paulius II, vienas žymiausių XX amžiaus popiežių, savo enciklikose daug dėmesio skyrė teologinėms temoms, tarp jų ir Dievo Trejybei. Šios temos svarba atsispindi įvairiuose dokumentuose, įskaitant enciklikas „Redemptor Hominis“, „Dives in misericordia“ ir „Dominum et vivificantem“, kurios apibrėžia Bažnyčios mokymą apie Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios veikimą. Pirmoji enciklika, „Redemptor Hominis“, daugiausia dėmesio … [Skaityti toliau…]
Žmonės dažnai susiduria su mintimi, kad Dievo nėra, ir šis požiūris neretai kyla iš noro gyventi be aukštesnės moralinės ar dvasinės tvarkos. Jie nori patys tapti savo gyvenimo šeimininkais, būti kaip Dievai ir nejausti atsakomybės prieš nieką kitą. Tokie žmonės gali manyti, kad gyvenimas be Dievo yra paprastesnis ir patogesnis, nes leidžia daryti tai, ko … [Skaityti toliau…]
Biblijoje aptinkama nemažai atvejų, kurie mūsų dienomis būtų laikomi kraujomaiša, t. y. šeimos narių tarpusavio santuokos arba seksualiniai santykiai tarp giminaičių. Tais laikais tai buvo daug dažnesnis reiškinys nei šiuolaikinėse visuomenėse, ypač todėl, kad senovės Artimuosiuose Rytuose buvo siekiama išsaugoti šeimos turtus, palikimą bei kultūrinius ryšius šeimos ir giminės viduje. Tai buvo ne tik toleruojama, … [Skaityti toliau…]
Sodoma ir Gomora yra du bibliniai miestai, kurie minimi Pradžios knygoje kaip simboliai nuodėmės, neteisingumo ir moralinio nuopuolio. Pagal Bibliją, Dievas šiuos miestus sunaikino dėl jų gyventojų blogio ir nuodėmių. Šių miestų sunaikinimo istorija yra viena garsiausių Biblijos pasakojimų, aptariama Pradžios knygoje (19 skyriuje). Analizuokime šį įvykį plačiau: Pradžios knygos 18–19 skyriuose pasakojama, kad Sodoma … [Skaityti toliau…]
Yra atvejų, kai žmonės, kurie buvo krikščionys, perėjo į islamą. Tokie atsivertimai taip pat sulaukia dėmesio ir kartais tampa viešai aptarinėjami dėl religinių, kultūrinių ar politinių priežasčių. Štai keli žinomi pavyzdžiai: Perėjimas iš krikščionybės į islamą gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis – dvasiniais ieškojimais, kultūrinėmis patirtimis, politinėmis nuostatomis ar asmenine biografija. Kaip ir atsivertimas … [Skaityti toliau…]
Yra gerai žinomų pavyzdžių, kai žmonės perėjo iš islamo į krikščionybę. Tokie atvejai dažnai sulaukia nemažo visuomenės dėmesio, nes religijos keitimas, ypač iš islamo į krikščionybę, gali būti jautrus ir net pavojingas kai kuriose pasaulio dalyse. Štai keli žinomi pavyzdžiai: Tokie atsivertimai dažnai gali būti susiję su dideliais iššūkiais – socialiniais, kultūriniais ir netgi fiziniais … [Skaityti toliau…]
Pradžios knygos 5, 5 eilutė: „Taigi iš viso Adomas gyveno devynis šimtus trisdešimt metų. Po to jis mirė“, atskleidžia Biblijos požiūrį į žmonijos pradžią ir Adomo, pirmojo žmogaus, gyvenimo trukmę. Ši ištrauka, kaip daugelis kitų Biblijos fragmentų, turi tiek tiesioginę, tiek simbolinę reikšmę, kurios galima nagrinėti įvairiais lygmenimis – istoriškai, teologiškai ir filosofiniu požiūriu. Gyvenimas … [Skaityti toliau…]
Taiginys “Tikras turtas randamas vargingume” yra vienas krikščioniškų paradoksų, atskleidžiančių dvasinio skurdo ir nuolankumo vertę. Jėzaus žodžiai: „Palaiminti beturčiai dvasia: jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5, 3) kviečia žmones suvokti, kad tikroji laimė ir turtai neateina iš materialinių gėrybių ar pasaulietinės sėkmės, bet iš gilaus dvasinio nuolankumo ir priklausomybės nuo Dievo. Šis mokymas pabrėžia, kad … [Skaityti toliau…]
Tobulumas per silpnumą yra vienas iš giliausių ir paradoksaliausių Biblijos mokymų. Pirmasis šio paradokso pagrindas yra apaštalo Pauliaus žodžiai antrajame laiške Korintiečiams: „Mano malonės tau gana, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“ (2 Kor 12, 9). Tai teiginys, kuris prieštarauja pasaulietinei logikai, pagal kurią stiprybė ir sėkmė dažniausiai siejami su savarankiškumu, galia ir kontrole. Tačiau … [Skaityti toliau…]
Liturginių rūbų spalvos turi gilią simbolinę prasmę, kuri padeda išreikšti įvairius Bažnyčios liturginių metų laikotarpius ir šventes. Šios spalvos naudojamos neatsitiktinai, jos kiekvieną kartą perteikia tam tikrą nuotaiką ar dvasinę reikšmę. Dažniausios spalvos yra balta, raudona, žalia, violetinė ir retesnė – rožinė. Dažniausiai šiuos rūbus vilki: Balta spalva Bažnyčioje yra susijusi su šviesos, džiaugsmo ir … [Skaityti toliau…]