Šv. Ambraziejus (lot. Sanctus Ambrosius), Bažnyčios Tėvas ir vienas iš didžiųjų IV amžiaus teologų, rašydamas apie Mergelę Mariją savo veikale De virginitate (Apie mergelystę), pateikė garsią mintį: „Marijos gyvenimas yra taisyklė visiems.“ (Vita Mariae disciplina est omnibus.) Tai reiškia, kad Marijos gyvenimas yra tarsi pavyzdinė trajektorija kiekvienam krikščioniui, nes jame atsiskleidžia, ką reiškia gyventi tikėjimu, … [Skaityti toliau…]
Šie Jėzaus žodžiai – „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams. Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“ (Mt 9,12–13) – atveria vieną svarbiausių krikščioniškos teologijos ir dvasinės antropologijos principų: Dievo meilė nesiremia nuopelnais, bet poreikiu. Tai reiškia, kad Dievas ieško ne tobulybės, bet atviros širdies, kuri pripažįsta savo žaizdas. Tai filosofija, kuri apverčia pasaulio … [Skaityti toliau…]
Žmogaus širdyje glūdi troškimas, kurio niekas šioje žemėje negali iki galo numalšinti. Tai ne tik alkis duonai ar vandeniui – tai giluminė ilgesio būsena, nukreipta į Kūrėją. Didžiausia žmogaus laimė – būti su Dievu, pažinti Jo meilę, patirti Jo artumą. Ir vis dėlto ši laimė nėra pasiekiama vien žmogiškomis pastangomis. Tai slėpinys, į kurį galima … [Skaityti toliau…]
Duonos laužymas – tai gilus ir daugiasluoksnis veiksmas, kurį Kristus atliko ne tik rankomis, bet visa savo būtimi. Apaštalas Paulius rašo: „Vienas duonos kepalas, ir mes daugelis esame vienas kūnas, nes mes visi dalijamės ta viena duona.“ (1 Kor 10,17) Šioje vienoje eilutėje telpa ir mistika, ir bendrystė, ir auka. Kai Jėzus laužė duoną, Jis … [Skaityti toliau…]
Dvasinė neturto dimensija atsiskleidžia tada, kai žmogus suvokia, jog tikras skurdas – ne piniginėje, o širdyje. Ir tai nėra silpnumo ženklas, priešingai – tai dvasinės laisvės pradžia. Jėzus sako: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė.“ (Mt 5, 3) Ši pirmoji palaiminimų eilutė yra kaip slenkstis į visą Kalno pamokslą – durys, kurios atsidaro … [Skaityti toliau…]
Tarnavimo dimensija evangeliniame neturte yra pati veikliausia – ji išreiškia, kad tikras neturtas neapsiriboja tuo, ko atsisakai, bet išsiskleidžia tuo, ką duodi. Jėzus mokiniams sako: „Dovanai gavote, dovanai ir duokite.“ (Mt 10, 8) Tai vienas iš ryškiausių Evangelijos principų – gyventi ne sau, o kitiems, iš malonės, be sąlygų, be atlygio. Ši citata gimė siuntimo … [Skaityti toliau…]
Ekonominė dimensija evangeliniame neturte – tai ne tik išorinis veiksmas, bet širdies apsisprendimas. Jėzus kviečia ne šiaip atsisakyti daiktų, o perkelti pasitikėjimą iš turto – į Dievą. Kai Jis sako: „Parduok, ką turi, ir išdalyk vargšams, tai įsigysi turtą danguje“ (Lk 18, 22), tai nėra vien simbolinis raginimas. Tai konkretus kvietimas išsilaisvinti iš prisirišimo prie … [Skaityti toliau…]
Amoris Laetitia („Meilės džiaugsmas“) – tai apaštališkasis paraginimas, kurį popiežius Pranciškus paskelbė 2016 m. balandžio 8 d., apibendrindamas dviejų Vyskupų sinodų svarstymus apie santuoką ir šeimą. Tai vienas iš jautriausių ir šilčiausių dokumentų, kuriame popiežius kalba ne kaip teisėjas, o kaip tėvas, kviesdamas į meilę, kantrybę ir atvirumą. Dokumentas skirtas visoms šeimoms – ir idealioms, … [Skaityti toliau…]
Vienatvė vienuoliui nėra nelaimė. Tai ne likimas, o pasirinkimas. Ne pasekmė, o kelias. Vienišumas – kai niekas tavęs nelaukia, kai niekas tavęs nekviečia. O vienatvė – kai tu lauki. Kai tu pats tampi laukiančiu ir kviečiančiu. Kai eini į tylą ne tam, kad pasislėptum, bet kad taptum laisvas visiems. Kristus kryžiuje – vienišas? Gal. Bet … [Skaityti toliau…]
Ar Bažnyčia nori, kad žmonės jai suneštų savo turtus? Šis klausimas kartais keliamas su nerimu, kartais su ironija, o kartais – iš nuoskaudos. Bet jis visada išreiškia gilesnį nerimą: ar institucija, skelbianti neturtą, pati juo gyvena? Evangelinis neturtas nėra tik skurdas ar turtų atsisakymas – jis apima tris esmines kryptis, kurias išryškina pati Evangelija. 1. … [Skaityti toliau…]