Ar gyvūnai turi sielas?

Kai šuo iš ištikimybės miršta ant savo šeimininko kapo – ar tai tik instinktas, ar meilės ženklas? Kai katinas apgaulingai išvengia bausmės už sudaužytą vazą – ar jis turi sąžinę, ar tik apsimeta? Viduramžiais šie klausimai kėlė ne mažesnes aistras nei diskusijos apie angelų lytį ar rojaus geografiją. Viduramžių mąstymą apie gyvūnus stipriai formavo Aristotelis, … [Skaityti toliau…]

Ar amžinybė yra laiko nebuvimas?

Ar amžinybė yra laiko nebuvimas, ar begalinis laiko tęsinys? Tai klausimas, kuriame susitinka dvi galaktikos – mūsų žemiškas laiko patyrimas ir dangiškas Dievo buvimo būdas. Kiekvienas, kuris bent kartą tyliai mąstė apie amžinybę, žino, kad ši sąvoka pradeda ne tiek atsakyti, kiek stingdo mąstymą. Kaip galima suvokti laiką, kai laiko nėra? O gal ten laikas … [Skaityti toliau…]

Ar Jėzus kada nors juokėsi?

Klausimas, ar Jėzus kada nors juokėsi, atrodo nekaltas – juk jis neišsprendžia dogmų, nei kerta dvasinių kardų. Bet po šiuo klausimu slypi daug gilesnė problema: kaip mes įsivaizduojame Dievą? Ar Jis – tik griežtas Teisėjas, kurio veidas sustingęs amžinoje šventumo pozoje, ar gyva būtybė, kuriai artima ir džiaugsmo ašara, ir šilta šypsena? 1. Juokas kaip … [Skaityti toliau…]

Protingos nežemiškos gyvybės paieška SETI

Protingos nežemiškos gyvybės paieška „Search for Extraterrestrial Intelligence“ (SETI) – tai mokslinis projektas, skirtas ieškoti protingos gyvybės už Žemės ribų, bet iš religinės pusės jis turi kur kas gilesnį atspalvį. Nors SETI mokslininkai naudoja radijo teleskopus ir analizuoja signalus iš kosmoso, kai kurie teologai šį darbą mato kaip neoficialų Dievo buvimo ar Jo plano atspindį. … [Skaityti toliau…]

Religija ir klimato krizė: tikėjimo vaidmuo ekologinėje atsakomybėje

Klimato krizė – tai ne tik mokslinis ar politinis iššūkis, bet ir gilus moralinis klausimas, liečiantis mūsų santykį su pasauliu, kuriame gyvename. Kai ledynai tirpsta, miškai dega, o vandenynai kyla, žmonija ieško ne tik technologinių sprendimų, bet ir prasmės. Religija, kaip amžinas orientyras, siūlo atsakymus – ar bent jau kelius į juos. Skirtingos tikėjimo tradicijos … [Skaityti toliau…]

Kaip technologijos keičia tikėjimą?

Skaitmeninės eros dvasingumas: kaip technologijos keičia tikėjimą? Šiuolaikinis pasaulis pulsuoja technologijų ritmu. Ekranai tapo mūsų langais į realybę, o virtualios erdvės – naujomis susibūrimo vietomis. Religija, kaip amžinas žmogaus prasmės ieškojimo palydovas, neišvengiamai atsiduria šio virsmo centre. Socialiniai tinklai, virtualios pamaldos, net dirbtinis intelektas – visa tai keičia mūsų santykį su tikėjimu. Bet ar šios … [Skaityti toliau…]

Velnias, kuris skaito Bibliją

Yra sena teologinė įžvalga: velnias ne tik nebijantis Šventojo Rašto, bet puikiai jį išmanantis. Evangelijose randame epizodą, kai velnias gundo Jėzų dykumoje – ir daro tai pasitelkdamas Biblijos citatas. „Jei tu Dievo Sūnus, meskis žemyn, – juk parašyta: ‘Jis lieps savo angelams tave saugoti’“ (Lk 4,10). Tai ne paprastas išbandymas, tai bandymas pasitelkti Dievo žodį … [Skaityti toliau…]

Ar amžinas rojus gali būti nuobodus?

Ar amžinas rojus gali būti nuobodus? Klausimas, iš pirmo žvilgsnio atrodantis eretiškas, iš tiesų atveria labai žmogišką nerimą: ar tikrai mūsų siela geba ilgėtis nesibaigiančio džiaugsmo? Ar laimė, kuri niekada nesikeičia, gali išlikti prasminga? Krikščioniškoje tradicijoje rojus dažnai apibūdinamas kaip Dievo artumas, kaip buvimas Jo akivaizdoje. Tačiau šis buvimas nėra statiškas. Šventasis Augustinas rašo: „Tu … [Skaityti toliau…]

Ar būti turtingu, tai nuodėmė?

Klausimas, ar būti turtingu yra nuodėmė, lydi krikščionybę nuo pat jos pradžios. Jėzus kalba apie tai labai aiškiai: “Lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę.” (Mk 10,25). Bet ar tai reiškia, kad pats turtas yra blogis? Ar Dievas priešiškas klestėjimui? Ar krikščionis turi rinktis skurdą vien todėl, kad turtas kelia … [Skaityti toliau…]

Uždarytos iš meilės ar prievartos? Vienuolynai ir skaistybė

Skaistybė dažnai pristatoma kaip tyros meilės, Dievo artumo ir dvasinės laisvės kelias. Tačiau kartu ji neatsiejama ir nuo istorinių įtampų – tarp tikėjimo ir kontrolės, tarp moters pasirinkimo ir visuomenės lūkesčių. Kyla klausimas: ar mergelių kultas ir vienuolinė skaistybė buvo tik dvasinė viršūnė, ar kartais ir patogus mechanizmas Bažnyčios vadovams? Ar iš tikrųjų tai buvo … [Skaityti toliau…]