Tikėjimas ir protas nėra priešingos jėgos

Tomas Akvinietis teigė, kad tikėjimas ir protas nėra priešingos jėgos, bet gali būti harmoningai derinamos. Jo požiūris į šį klausimą yra svarbus krikščioniškosios filosofijos aspektas. Tomas Akvinietis iš esmės teigė, kad tikėjimas ir protas nėra priešingi, o atvirkščiai – jie gali harmoningai bendradarbiauti ir stiprinti vienas kitą, suteikdami išsamų žmogaus pažinimo ir dvasingumo supratimą.

Popiežiaus Leono XIII enciklika „Aeterni Patris“

Enciklika „Aeterni Patris“, išleista Popiežiaus Leono XIII 1879 m., yra svarbi Katalikų Bažnyčios dokumentų dalis, kuri skatina sugrįžti prie šv. Tomo Akviniečio filosofijos ir teologijos. Ji ragina atnaujinti viduramžių scholastiką ir pabrėžia proto ir tikėjimo harmoniją. Enciklika ypač svarbi kaip šaltinis, kuris pabrėžia filosofijos svarbą Bažnyčios teologiniame ugdyme bei apskritai visuomenės švietime. 1. “Norėdami sėkmingai … [Skaityti toliau…]

Alkoholis religijoje

Nors alkoholis nebuvo laikomas savaime blogu dalyku, Biblijoje galima rasti įspėjimų dėl jo piktnaudžiavimo ir girtuokliavimo pasekmių. Senajame Testamente, vynas dažnai buvo laikomas palaiminimo simboliu, o šventės ir aukos dažnai lydėdavo vyno vartojimą. Pavyzdžiui, psalmėje 104:14-15 sakoma, kad Dievas duoda vyną, kuris „linksmina žmogaus širdį“. Tačiau kartu Biblijoje yra įspėjimų, kad vynas gali sukelti nelaimes, … [Skaityti toliau…]

Kodėl moterys negali būti kunigais ar popiežiais?

Moterų vaidmuo Katalikų Bažnyčioje yra daug diskusijų sukėlusi tema, ypač šiandien, kai pasaulis skiria didžiulį dėmesį lygioms teisėms ir lygiateisiškumui tarp vyrų ir moterų. Katalikų Bažnyčia laikosi ilgaamžės tradicijos, pagal kurią moterims neleidžiama tapti kunigėmis, vyskupėmis ar popiežėmis. Šios nuostatos išlaikymas grindžiamas ne vien socialinėmis normomis, bet ir teologiniais argumentais. Kodėl moterims neleidžiama būti popiežėmis … [Skaityti toliau…]

Krikščionybės paplitimas

1. Krikščionybės plitimas Vakarų Romos imperijos žlugimo laikotarpiu: Po Romos imperijos žlugimo barbarų gentys pradėjo valdyti buvusią imperijos teritoriją, o krikščionybės misija buvo viena pagrindinių jėgų, kuri prisidėjo prie šių tautų integracijos ir jų civilizacijos kūrimo. Dvasininkai, misijonieriai ir vienuoliai aktyviai skleidė krikščionybę, dirbdami su barbarų tautomis, aiškindami joms tikėjimą ir padėdami formuoti naujas socialines … [Skaityti toliau…]

Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės

Ši frazė, „Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės“, yra iš Evangelijos pagal Matą (Mt 5, 10) ir priklauso „Kalno pamokslui“, kur Jėzus pateikia Palaiminimus, kurių kiekvienas nusako tam tikras vertybes, vedančias į dangaus karalystę. „Palaiminti“ (graikiškai makários) reiškia „laimingi“, „palaiminti“ arba „gerbiami Dievo“, o „persekiojami dėl teisybės“ nurodo tuos, kurie kenčia ar patiria sunkumus dėl savo … [Skaityti toliau…]

Religijų konkurencija

Religijų konkurencija per istoriją gali būti traktuojama kaip natūrali žmonių grupių reakcija į ribotą išteklių pasaulį – tiek dvasinių, tiek materialių. Nors religijos dažnai siejamos su asmeniniu tikėjimu ir dvasiniu tobulėjimu, jų plėtra dažnai buvo siejama su socialine ir politine galia. Religijos, ypač didžiosios monoteistinės – judaizmas, krikščionybė ir islamas – ne tik skelbė tikėjimą … [Skaityti toliau…]

Žmogus be Dievo. Nihilizmas.

Šiuolaikinis pasaulis, iškeliantis technikos pažangą į gyvenimo centrą, dažnai susiduria su vidine tuštuma, kurią atspindi nihilizmo fenomenas. Tai ypač ryšku visuomenėse, kuriose vyrauja utilitaristinis požiūris į gyvenimą – kai gyvenimo prasmė ir vertybės apsprendžiamos tik pagal naudingumą. Techninė pažanga suteikė žmogui daugybę įrankių ir galimybių, tačiau per ilgą laiką ji tapo vieninteliu dominuojančiu gyvenimo būdu, … [Skaityti toliau…]

Dieviškų darbų gyrius

{a} Dėkosiu VIEŠPAČIUI visa širdimi{b} dorųjų taryboje ir sueigoje.{g} Kokie nuostabūs VIEŠPATIES darbai!{d} Visi, kurie jais žavisi, nori juos suprasti.{h} Visa, ką jis daro, pilna jo garbės ir didybės;{v} jo teisumas amžinas.{z} VIEŠPATS neleidžia mums užmiršti savo nuostabių darbų, –{h} jis švelnus ir gailestingas.{t} Parūpina maisto tiems, kas jo pagarbiai bijo;{j} niekad jis neužmiršta savo … [Skaityti toliau…]

Vilties medžio istorija: simboliai ir prasmė

Pasakojimas apie Jesės medį kyla iš Šventojo Rašto, tiksliau iš Izaijo knygos, kur minima, jog „iš Išajo kelmo išaugs atžala, iš jo šaknies pražys pumpuras“ (Iz 11,1). Šis vaizdinys tapo simboliu, išreiškiančiu Dievo pažadą ir ištikimybę per ilgus šimtmečius. Jesės medis yra advento laikotarpio tradicija, kuri pasakoja apie Dievo pažadus žmonijai, nuo senovės iki Mesijo … [Skaityti toliau…]